„Šių metų Vilniaus knygų mugė išties susigrąžino tą legendinę atmosferą“, – praūžus didžiausiam metų literatūros renginiui Baltijos šalyse sako Rūta Elijošaitytė-Kaikarė, viena iš mugės organizatorių ir Lietuvos leidėjų asociacijos vykdančioji direktorė. Pasak jos, 24-osios Vilniaus knygų mugės sėkme įsitikinti galima buvo jau ketvirtadienį, pirmąją mugės dieną, kai daugelis sakė, jog tiek žmonių nesitikėjo.
„Visi, kas lankėsi, matė – šiemet lankytojų srautai išties priminė priešpandeminius laikus. Kolegos iš LITEXPO suskaičiavo, kad per keturias dienas Vilniaus knygų mugėje apsilankė daugiau nei 55 tūkst. žmonių“, – įvardijo pašnekovė.
Ji atkreipė dėmesį, kad šiais metais ypač aktyviai mugėje lankėsi tie, kam šis renginys nemokamas – tai bibliotekų darbuotojai ir ukrainiečiai. Be to, mugėje taip pat ypač gausu buvo ir mažųjų skaitytojų iki 7 metų, kurie literatūros šventėje dalyvauti galėjo irgi nemokamai.
Pasak R. Elijošaitytės-Kaikarės, nors įprastai apie renginius ir muges kalbama žvelgiant tik per augimo, skaičių prizmę, kalbant apie Vilniaus knygų mugę, tai jau neturėtų būti taikoma. Visi jau žino, kad tai didžiausias tokio pobūdžio renginys Baltijos šalyse, o gal net ir Centrinėje Europoje. Tikslingiau būtų daugiau diskutuoti, kaip ją paversti dar patogesne ir kokybiškesne.
„Mugei iššūkiu tampa ne tik lankytojų pritraukimas – jų susidomėjimas yra fenomenalus, tačiau ir visapusiško komforto, patogumo bei turiningumo užtikrinimas. Nuo atvykimo, logistikos kliūčių sprendimo iki patogumo jau vykstant renginiams ir susitikimams. Tai yra didžioji užduotis būsimoms mugėms“, – pabrėžė viena organizatorių.
Jos teigimu, kad lankytojų skaičius nebėra vienintelė sėkmės matavimo priemonė, rodo ir kaip niekada gausus lankytojų ir mugės dalyvių teigiamų atsiliepimų pliūpsnis.
„Tiek lankytojai, leidėjai, tiek autoriai pastebėjo, kad mugės programa yra maksimaliai turininga, temos įdomios, o moderatoriai gerai pasiruošę. Kokybės kartelė šiemet labai pakilo ir tai pastebėjo visi“, – džiaugėsi R. Elijošaitytė-Kaikarė.
Ji teigia, kad vardijant puikių atsiliepimų sulaukusio mugės turinio dalis pirmiausia norisi paminėti sėkmingai išplėstas ribas integruojant alternatyvius skaitymo ar knygų pažinimo bei dalyvavimo mugėje būdus. Lietuvos audiosensorinė programa parengė itin stiprią programą, o jų stendas buvo vienas lankomiausių. Planuojama, kad ateityje mugėje tam bus skiriama dar daugiau dėmesio ir kitoks skaitymas virs neatsiejama ir itin svarbia šio renginio dalimi.
Pasak R. Elijošaitytės-Kaikarės, dar viena šių metų renginio stiprybė ir sėkmė buvo Jaunųjų skaitytojų salė.
„Nuo mažiausių iki paauglių – visi šiųmečiame renginyje turėjo veiklos. Bibliotekų erdvė, Jaunimo taškas, kūrybos erdvė Be formulių, kūrybinė laboratorija, renginiai scenoje – programa atliepė visų poreikius. Jaunųjų skaitytojų salę atrado daug kas – ji nuolat buvo pilna lankytojų ir malonaus šurmulio“, – apie mugės dėmesį jaunimui ir šeimoms pasakojo Lietuvos leidėjų asociacijos vykdančioji direktorė.
Vardydama pasibaigusios Vilniaus knygų mugės sėkmes, R. Elijošaitytė-Kaikarė tvirtina – miegoti ant laurų nėra kada. Kitų metų Vilniaus knygų mugė bus jubiliejinė 25-oji, tad norima ją paversti ypatinga.
„Dabar puikus laikas viskam apgalvoti, išklausyti dalyvių ir lankytojų pastabas, kritiką, teigiamus atsiliepimus ir ilgai nelaukiant pradėti galvoti apie kitų metų mugę. Norime, kad ji būtų ypatinga, išskirtinė ir patogi kiekvienam skaitytojui“, – pabrėžė R. Elijošaitytė-Kaikarė.
Šių metų Vilniaus knygų mugę organizavo Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos kultūros institutas ir parodų bei kongresų centras LITEXPO.
Pirmoji Vilniaus knygų mugė buvo surengta 2000 m. vasario mėnesį. Tuomet ji tilpo vos vienoje LITEXPO salėje, o joje stendus turėjo tik kelios dešimtys dalyvių. Mugėje vyko apie 50 renginių. Palyginti šiemet Vilniaus knygų mugėje iš viso vyko daugiau nei 300 renginių, o į savo stendus kvietė daugiau nei 340 dalyvių.
