Jeļena Glazova

Jeļena Glazova – poetė, vaizdo, garso ir multimedijų menininkė iš Rygos.

Kūrėja aktyviai reiškiasi tarpdisciplininėse šiuolaikinio meno srityse, savo kūriniuose ir performansuose derindama vaizdą, poetinį tekstą, eksperimentinį garsą ir instaliacijas. Rengia personalines ir grupines parodas, kaip vizualiųjų menų atstovė yra dalyvavusi daugelyje festivalių ir projektų ne tik gimtojoje Latvijoje, bet ir įvairiose Europos šalyse, Pietų Korėjoje, Kanadoje.

Poetė lietuvių skaitytojams pažįstama iš knygos „Naivumas / Godulys“ (vertė Gediminas Pulokas).

Apie literatūrą ir meną (šypt) klausk Jeļenos Glazovos Vilniaus knygų mugėje.

 

Anete Melece

Anete Melece (g. 1983) latvių autorė, iliustratorė ir animatorė, su šeima gyvenanti Ciuriche, Šveicarijoje.

Anetės Melence animaciniai filmai susilaukė pripažinimo ne viename tarptautiniame festivalyje, o jos paveikslėlių knyga vaikams „Kioskas“ (sukurta pagal to paties pavadinimo autorės animaciją) jau išversta į daugiau nei 20 kalbų.

Autorės kūryba išsiskiria šmaikščiomis detalėmis, šarmingais personažais ir nuoširdžiu istorijos pasakojimu.

Nepraleisk susitikimo su Anete Melence Vilniaus knygų mugėje.

 

Naomi Alderman

Naomi Alderman – bestselerio „Galybė“ (į lietuvių kalbą vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė, „Baltos lankos“, 2019), apdovanoto „Womenʼs Prize for Fiction“, išrinkto tokių leidinių kaip „New York Times“, „Washington Post“, „Los Angeles Times“ metų knyga ir pakliuvusio į Baracko Obamos bei Billo Gateso rekomenduojamų skaitinių sąrašus, autorė. Ji buvo atrinkta dalyvauti programoje „Rolex Arts Initiative“ (mentorė rašytoja Margaret Atwood), šiuo metu priklauso Karališkajai literatūros draugijai, o jos kūryba versta į daugiau kaip trisdešimt penkias kalbas. N. Alderman taip pat dirba videožaidimų dizainere: ji yra pagrindinė įspūdingojo alternatyviosios tikrovės žaidimo „Perplex City“ scenaristė, bendradarbiauja kuriant daugiau kaip 10 milijonų vartotojų sudominusį išmaniųjų telefonų žaidimą „Zombies, Run!“. Bato Spa universitete (Didžioji Britanija) dėsto kūrybinį rašymą, gyvena Londone. „Ateitis“ (į lietuvių kalbą vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė, „Baltos lankos“, 2024) – jos naujausias romanas.

📸 Annabel Moeller

 

Artis Ostups

Artis Ostups (g. 1988) –  ryškus jaunesniosios kartos latvių poetas, kritikas ir literatūrologas.

Latvijos universitete studijavęs filosofiją, šiuo metu jis rengia disertaciją apie dabarties ir ateities santykį šiuolaikinėje latvių prozoje. Taip pat dirba Latvijos universiteto Literatūros, tautosakos ir meno institute. Jo kūryba įvertinta prestižinėmis „Latvių tekstų“ ir festivalio „Poezijos dienos“ premijomis.

Poetas lietuvių skaitytojams pažįstamas iš knygos „Gestai ir kt. eilėraščiai“.

„Pasitelkdamas aštriabriaunę vaizdiniją, Artis Ostups siekia sujungti istoriją su dabartimi: jo nerėksmingas ir jautrus balsas įrėmina žmogiškąsias patirtis tarsi fotografijas, kupinas netikėčiausių giluminių kontekstų. Čia kalbantysis iškyla kaip ryšininkas, kruopščiai ir tiksliai perrašantis mirusiųjų laiškus“, – pasakoja knygos sudarytojas ir vertėjas Dominykas Norkūnas.

Susipažink su Arčiu Ostupu Vilniaus knygų mugėje.

Isabelle Chartier Siben

Isabelle Chartier Siben yra medicinos mokslų daktarė, jos specializacija – psichologija ir viktimologija. Per daugiau nei 30 veiklos metų kaip terapeutė konsultavo šimtus žmonių, reguliariai kaip ekspertė konsultuoja valstybinėse įstaigose ir Bažnyčioje (vyskupijose, vienuolijose, organizacijose), skaito pranešimus konferencijose. Ji yra viena iš asociacijos „C’est à dire“ („Reikia kalbėti“), įkurtos 2002 m. ir teikiančios pagalbą piktnaudžiavimo ir smurto aukoms, steigėjų. Už savo profesinę ir mokslinę veiklą 2016 m. ji gavo aukščiausią Prancūzijos apdovanojimą – Garbės legiono ordiną.

 

Katja Pantzar

Katja Pantzar – rašytoja ir žurnalistė, kurios tėvai – suomiai, užaugo Kanadoje, gyveno Naujojoje Zelandijoje ir Jungtinėje Karalystėje, šiuo metu įsikūrusi Helsinkyje, visais metų laikais maudosi Baltijos jūroje.

Autorės knyga „Gyvenk kaip suomis. Sisu: jų laimės paslaptis“, kurioje pasakojama apie šiaurietišką gyvenimo būdą, žiemos maudynes ir sisu, tapo bestseleriu ir yra išversta į 24 kalbas.

Kas yra sisu?

Tai suomiška sąvoka (fiksuojama nuo XVI a.) – unikali stiprybės, ištvermės, gebėjimo nepasiduoti, susidūrus su dideliu ar mažu iššūkiu, rūšis, kurią gali išsiugdyti kiekvienas.

Sąvoka per laiką keitėsi ir, dėka Elisabeth Lahti bei kitų mokslininkų tyrimų, daugelis pradėjo suprasti, kad sisu reiškia ne tai, kad tu privalai žygiuoti į priekį per visus sunkumus, kol krisi negyvas, o kad reikia jungti atkaklumą su mąstymu, nes kartais didžiausia stiprybė yra pasakyti: „Ne, aš šito negaliu arba aš tai padarysiu vėliau“.

Daugiau apie sisu ir laimės paslaptis – vėliau Vilniaus knygų mugėje su Katja Pantzar.

Narine Abgaryan

Šių metų Vilniaus knygų mugėje sulauksime ypatingos viešnios – armėnų rašytojos Narine Abgaryan ( g. 1971).

Autorė lietuvių skaitytojams gerai pažįstama iš didelio pripažinimo sulaukusio magiškojo realizmo romano „Iš dangaus nukrito trys obuoliai“, nukeliančio į atokų Armėnijos kalnų kaimelį. Ši knyga, išversta į 23 kalbas, pelnė tarptautinį pripažinimą ir tapo populiari visoje Europoje.

Viename interviu su Audriumi Ožalu rašytoja pasakojo:

„Esu radusi keletą lietuviškai parašytų atsiliepimų, juos išsiverčiau pasitelkusi gūglo vertyklę. Suprantu, kad ji gerai išvertė kokius 15 procentų, bet jie man taip sušildė širdį. Tai tarsi palaiminimas iš aukščiau. Kai keletą romano, išleistų įvairiose šalyse, viršelių įkėliau į savo feisbuką, lietuviškas surinko daugiausia balsų, žmonės vis rašė, kad yra fantastiškas.“

 

Kviečiame atrasti ir kitas Narine Abgaryan knygas – „Simonas“ bei „Žmonės, kurie visada su manim“. Visus autorės kūrinius į lietuvių kalbą vertė Alma Lapinskienė.

 

NENAD VELIČKOVIČ

NENAD VELIČKOVIČ (g. 1962) – bosnių rašytojas ir apžvalgininkas laikomas vienu įdomiausių ir aktualiausių šiuolaikinių bosnių rašytoju. Gimė ir augo Sarajeve, šiame mieste baigė filologijos studijas. Jo kūryba gausi, apima romanus ir trumpąją prozą, išsiskiria šmaikščiu stiliumi ir kritiniu požiūriu į gimtosios šalies visuomenę, aktualijas ir švietimą.

Jo romanas „Sachibas. Impresijos iš depresijos“ („Sahib. Impresije iz depresije“) pasirodė 2002 metais. Šioje laiškų forma parašytoje satyrinėje knygoje autorius pavaizdavo homoseksualų britą, su taikos misija atvykusį į pokarinę Bosniją. Rimtu tonu parašytuose laiškuose mylimajam britas pasakoja apie šalį, kurioje atsidūrė, jos papročius, istoriją, kasdienybę ir žmones. Nors akivaizdu, kad apie Bosnijos aktualijas ir kultūrą nieko nesupranta. Į valstybę žiūri kaip pasipūtęs kolonizatoriaus, pasirengęs laukiniams bosniams sukurti geresnį rytojų. Tačiau keliami klausimai: kaip ir kieno sąskaita? Ar tikrai bosniai tokie neišmanėliai, o taikos misijos jiems naudingos?

Šis satyrinis romanas išlieka aktualus amžiname pokaryje įstrigusios Bosnijos ir Hercegovinos etninio, kultūrinio, socialinio, ekonominio ir politinio gyvenimo paveikslu. Šalis iki šiol suskaldyta pagal karą užbaigusią 1995 metų Deitono taikos sutartį – politiškai ji padalinta į Federaciją ir separatistinę Serbų Respubliką, Konstitucijoje įtvirtintos trys skirtingas religijas išpažįstančios tautos (serbai, kroatai ir bosniai), kurių kiekviena renka po savo prezidentą. Dėl tokios santvarkos ir po karo likusių žaizdų Bosnija ir Hercegovina politiškai ir kultūriškai yra labai trapi.

Lietuvoje iki šiol neišleista nė viena iš bosnių kalbos versta knyga, tad Veličkovičiaus romano leidyba leidžia lietuvių skaitytojams žvilgtelėti į iki šiol nepažintos šalies literatūrą bei dar geriau susipažinti su pokario visuomene, jos išgyvenimais ir traumomis.

Liudmyla Dolhonovska

Liudmyla Dolhonovska yra strateginės komunikacijos ekspertė, filosofijos mokslų daktarė, American University Kyiv prezidento tarnybos vadovė, įvairių universitetų kviestinė lektorė. Nuo 2021 m. liepos mėn. iki 2023 m. kovo mėn. pradžios buvo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno patarėja strateginės komunikacijos klausimais. Ukrainoje jos knyga „Geležinis generolas. Žmogiškumo pamokos” tapo didžiuliu bestseleriu.

 

Anna Brzezinska

Anna Brzezińska – pripažinta rašytoja ir istorikė, triskart Januszo A. Zajdlo premijos, prestižiškiausio Lenkijos fantastinės literatūros apdovanojimo, laureatė, romanų ir apsakymų autorė.
Jau visai netrukus ir mes turėsime progą susipažinti su Lenkijos skaitytojų simpatijas pelniusiu kūriniu – „Vavelio dukterys“, pasakojančiu apie moterų gyvenimus ir likimus Jogailaičių dinastijos valdymo laikotarpiu.
A. Brzezińska, būdama diplomuota istorikė, savo kūriniuose remiasi šaltiniais, atskleidžia istorines detales, o kaip kūrėja – sugeba taip įdomiai sukonstruoti pasakojimą, kad šią knygą galima skaityti ir kaip istorinį liudijimą, ir kaip įtraukiantį romaną.
Apie istorijos ir grožinės literatūros darną klausk autorės artėjančioje Vilniaus knygų mugėje.

📸 Albert Zawada