Kategorija: Mugės svečiai

Naomi Alderman – bestselerio „Galybė“ (į lietuvių kalbą vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė, „Baltos lankos“, 2019), apdovanoto „Womenʼs Prize for Fiction“, išrinkto tokių leidinių kaip „New York Times“, „Washington Post“, „Los Angeles Times“ metų knyga ir pakliuvusio į Baracko Obamos bei Billo Gateso rekomenduojamų skaitinių sąrašus, autorė. Ji buvo atrinkta dalyvauti programoje „Rolex Arts Initiative“ (mentorė rašytoja Margaret Atwood), šiuo metu priklauso Karališkajai literatūros draugijai, o jos kūryba versta į daugiau kaip trisdešimt penkias kalbas. N. Alderman taip pat dirba videožaidimų dizainere: ji yra pagrindinė įspūdingojo alternatyviosios tikrovės žaidimo „Perplex City“ scenaristė, bendradarbiauja kuriant daugiau kaip 10 milijonų vartotojų sudominusį išmaniųjų telefonų žaidimą „Zombies, Run!“. Bato Spa universitete (Didžioji Britanija) dėsto kūrybinį rašymą, gyvena Londone. „Ateitis“ (į lietuvių kalbą vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė, „Baltos lankos“, 2024) – jos naujausias romanas.

📸 Annabel Moeller

Artis Ostups (g. 1988) –  ryškus jaunesniosios kartos latvių poetas, kritikas ir literatūrologas.

Latvijos universitete studijavęs filosofiją, šiuo metu jis rengia disertaciją apie dabarties ir ateities santykį šiuolaikinėje latvių prozoje. Taip pat dirba Latvijos universiteto Literatūros, tautosakos ir meno institute. Jo kūryba įvertinta prestižinėmis „Latvių tekstų“ ir festivalio „Poezijos dienos“ premijomis.

Poetas lietuvių skaitytojams pažįstamas iš knygos „Gestai ir kt. eilėraščiai“.

„Pasitelkdamas aštriabriaunę vaizdiniją, Artis Ostups siekia sujungti istoriją su dabartimi: jo nerėksmingas ir jautrus balsas įrėmina žmogiškąsias patirtis tarsi fotografijas, kupinas netikėčiausių giluminių kontekstų. Čia kalbantysis iškyla kaip ryšininkas, kruopščiai ir tiksliai perrašantis mirusiųjų laiškus“, – pasakoja knygos sudarytojas ir vertėjas Dominykas Norkūnas.

Susipažink su Arčiu Ostupu Vilniaus knygų mugėje.

Isabelle Chartier Siben yra medicinos mokslų daktarė, jos specializacija – psichologija ir viktimologija. Per daugiau nei 30 veiklos metų kaip terapeutė konsultavo šimtus žmonių, reguliariai kaip ekspertė konsultuoja valstybinėse įstaigose ir Bažnyčioje (vyskupijose, vienuolijose, organizacijose), skaito pranešimus konferencijose. Ji yra viena iš asociacijos „C’est à dire“ („Reikia kalbėti“), įkurtos 2002 m. ir teikiančios pagalbą piktnaudžiavimo ir smurto aukoms, steigėjų. Už savo profesinę ir mokslinę veiklą 2016 m. ji gavo aukščiausią Prancūzijos apdovanojimą – Garbės legiono ordiną.

Katja Pantzar – rašytoja ir žurnalistė, kurios tėvai – suomiai, užaugo Kanadoje, gyveno Naujojoje Zelandijoje ir Jungtinėje Karalystėje, šiuo metu įsikūrusi Helsinkyje, visais metų laikais maudosi Baltijos jūroje.

Autorės knyga „Gyvenk kaip suomis. Sisu: jų laimės paslaptis“, kurioje pasakojama apie šiaurietišką gyvenimo būdą, žiemos maudynes ir sisu, tapo bestseleriu ir yra išversta į 24 kalbas.

Kas yra sisu?

Tai suomiška sąvoka (fiksuojama nuo XVI a.) – unikali stiprybės, ištvermės, gebėjimo nepasiduoti, susidūrus su dideliu ar mažu iššūkiu, rūšis, kurią gali išsiugdyti kiekvienas.

Sąvoka per laiką keitėsi ir, dėka Elisabeth Lahti bei kitų mokslininkų tyrimų, daugelis pradėjo suprasti, kad sisu reiškia ne tai, kad tu privalai žygiuoti į priekį per visus sunkumus, kol krisi negyvas, o kad reikia jungti atkaklumą su mąstymu, nes kartais didžiausia stiprybė yra pasakyti: „Ne, aš šito negaliu arba aš tai padarysiu vėliau“.

Daugiau apie sisu ir laimės paslaptis – vėliau Vilniaus knygų mugėje su Katja Pantzar.

Šių metų Vilniaus knygų mugėje sulauksime ypatingos viešnios – armėnų rašytojos Narine Abgaryan ( g. 1971).

Autorė lietuvių skaitytojams gerai pažįstama iš didelio pripažinimo sulaukusio magiškojo realizmo romano „Iš dangaus nukrito trys obuoliai“, nukeliančio į atokų Armėnijos kalnų kaimelį. Ši knyga, išversta į 23 kalbas, pelnė tarptautinį pripažinimą ir tapo populiari visoje Europoje.

Viename interviu su Audriumi Ožalu rašytoja pasakojo:

„Esu radusi keletą lietuviškai parašytų atsiliepimų, juos išsiverčiau pasitelkusi gūglo vertyklę. Suprantu, kad ji gerai išvertė kokius 15 procentų, bet jie man taip sušildė širdį. Tai tarsi palaiminimas iš aukščiau. Kai keletą romano, išleistų įvairiose šalyse, viršelių įkėliau į savo feisbuką, lietuviškas surinko daugiausia balsų, žmonės vis rašė, kad yra fantastiškas.“

Kviečiame atrasti ir kitas Narine Abgaryan knygas – „Simonas“ bei „Žmonės, kurie visada su manim“. Visus autorės kūrinius į lietuvių kalbą vertė Alma Lapinskienė.

NENAD VELIČKOVIČ (g. 1962) – bosnių rašytojas ir apžvalgininkas laikomas vienu įdomiausių ir aktualiausių šiuolaikinių bosnių rašytoju. Gimė ir augo Sarajeve, šiame mieste baigė filologijos studijas. Jo kūryba gausi, apima romanus ir trumpąją prozą, išsiskiria šmaikščiu stiliumi ir kritiniu požiūriu į gimtosios šalies visuomenę, aktualijas ir švietimą.

Jo romanas „Sachibas. Impresijos iš depresijos“ („Sahib. Impresije iz depresije“) pasirodė 2002 metais. Šioje laiškų forma parašytoje satyrinėje knygoje autorius pavaizdavo homoseksualų britą, su taikos misija atvykusį į pokarinę Bosniją. Rimtu tonu parašytuose laiškuose mylimajam britas pasakoja apie šalį, kurioje atsidūrė, jos papročius, istoriją, kasdienybę ir žmones. Nors akivaizdu, kad apie Bosnijos aktualijas ir kultūrą nieko nesupranta. Į valstybę žiūri kaip pasipūtęs kolonizatoriaus, pasirengęs laukiniams bosniams sukurti geresnį rytojų. Tačiau keliami klausimai: kaip ir kieno sąskaita? Ar tikrai bosniai tokie neišmanėliai, o taikos misijos jiems naudingos?

Šis satyrinis romanas išlieka aktualus amžiname pokaryje įstrigusios Bosnijos ir Hercegovinos etninio, kultūrinio, socialinio, ekonominio ir politinio gyvenimo paveikslu. Šalis iki šiol suskaldyta pagal karą užbaigusią 1995 metų Deitono taikos sutartį – politiškai ji padalinta į Federaciją ir separatistinę Serbų Respubliką, Konstitucijoje įtvirtintos trys skirtingas religijas išpažįstančios tautos (serbai, kroatai ir bosniai), kurių kiekviena renka po savo prezidentą. Dėl tokios santvarkos ir po karo likusių žaizdų Bosnija ir Hercegovina politiškai ir kultūriškai yra labai trapi.

Lietuvoje iki šiol neišleista nė viena iš bosnių kalbos versta knyga, tad Veličkovičiaus romano leidyba leidžia lietuvių skaitytojams žvilgtelėti į iki šiol nepažintos šalies literatūrą bei dar geriau susipažinti su pokario visuomene, jos išgyvenimais ir traumomis.

Liudmyla Dolhonovska yra strateginės komunikacijos ekspertė, filosofijos mokslų daktarė, American University Kyiv prezidento tarnybos vadovė, įvairių universitetų kviestinė lektorė. Nuo 2021 m. liepos mėn. iki 2023 m. kovo mėn. pradžios buvo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno patarėja strateginės komunikacijos klausimais. Ukrainoje jos knyga „Geležinis generolas. Žmogiškumo pamokos” tapo didžiuliu bestseleriu.

Anna Brzezińska – pripažinta rašytoja ir istorikė, triskart Januszo A. Zajdlo premijos, prestižiškiausio Lenkijos fantastinės literatūros apdovanojimo, laureatė, romanų ir apsakymų autorė.
Jau visai netrukus ir mes turėsime progą susipažinti su Lenkijos skaitytojų simpatijas pelniusiu kūriniu – „Vavelio dukterys“, pasakojančiu apie moterų gyvenimus ir likimus Jogailaičių dinastijos valdymo laikotarpiu.
A. Brzezińska, būdama diplomuota istorikė, savo kūriniuose remiasi šaltiniais, atskleidžia istorines detales, o kaip kūrėja – sugeba taip įdomiai sukonstruoti pasakojimą, kad šią knygą galima skaityti ir kaip istorinį liudijimą, ir kaip įtraukiantį romaną.
Apie istorijos ir grožinės literatūros darną klausk autorės artėjančioje Vilniaus knygų mugėje.

📸 Albert Zawada

Svetlana Aleksijevič yra baltarusių rašytoja, tiriamosios žurnalistikos atstovė ir žodinės istorijos kūrėja, rašanti rusų kalba ir kurianti įvairiais literatūriniais žanrais, įskaitant apsakymus, esė ir reportažus. Ji yra pirmoji Baltarusijos rašytoja, 2015 metais pelniusi Nobelio literatūros premiją „už daugiabalsę kūrybą – paminklą mūsų laikų kančiai ir drąsai“.

Svetlana Aleksijevič gimė 1948 m. Ivano-Frankivske, Ukrainoje, baltarusio ir ukrainietės šeimoje. Rašytoja užaugo ir didžiąją gyvenimo dalį praleido Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Baltarusijoje, kur studijavo žurnalistiką, dirbo reportere ir mokytoja. Būdama žurnaliste, ji suplonino ribą tarp reportažo ir grožinės literatūros ir sukūrė savo negrožinės literatūros žanrą, kuriame sutelkia balsų chorą tam tikram dramatiškam istoriniam įvykiui aprašyti (pavyzdžiui, Antrajam pasauliniam karui, Afganistano karui, Černobylio katastrofai, Sovietų Sąjungos žlugimui). Jos „dokumentiniai romanai“ – tai „gyvoji istorija“, „artimiausias įmanomas priartėjimas prie tikro gyvenimo“. Dėl Sovietų Sąjungos ir vėliau Baltarusijos politinių režimų kritikos ir politinio aktyvumo Aleksijevič buvo priversta emigruoti iš abiejų totalitarinių valstybių. Vieni garsiausių rašytojos kūrinių yra „Karo veidas nemoteriškas“ (1985, 2020), „Paskutinieji liudytojai“ (1985, 2020), „Cinko berniukai“ (1990, 2017), „Černobylio malda“ (1997, 2020) ir „Laikas iš antrų rankų“ (2013, 2016, 2025).

Viena ryškiausių Vilniaus knygų mugės viešnių – komunizmo istoriją tyrinėjanti žurnalistė ir istorikė Anne Applebaum. Prestižine Pulitzerio premija įvertinta autorė savo knygose itin daug dėmesio skiria Rytų Europai.

Vilniuje A. Applebaum pristatys naujausią knygą „UAB Autokratija. Kas ir kaip siekia valdyti pasaulį“, už kurią ji įvertinta pagrindiniu Frankfurto knygų mugės apdovanojimu – Vokietijos knygų prekybos taikos premija. Ši knyga bado tarsi adatomis, nes nenuginčijamais argumentais ir įrodymais autorė atskleidžia šiandieninę galios, godumo ir vakarietiško naivumo kroniką. Tai meistriškas vadovas po naują autoritarizmo amžių. Kaip šiandien veikia pasaulį siekiantys valdyti diktatoriai? Ir ką turi daryti demokratinis pasaulis, kad išliktų?

Tai ketvirta į lietuvių kalbą išversta A. Applebaum knyga. Daug dėmesio sulaukė prieš kelerius metus lietuviškai pasirodęs prikaustantis ir skaudus veikalas „Raudonasis badas“, atsleidžiantis, kaip Stalinas sukėlė badą Ukrainoje 1931-1933 metais.

Plačiau apie naujausią A. Applebaum knygą „UAB Autokratija. Kas ir kaip siekia valdyti pasaulį“.

https://www.tytoalba.lt/uab-autokratija