Vasario 27 – kovo 2 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO įvyko dvidešimt penktoji tarptautinė Vilniaus knygų mugė, pasitikusi lankytojus su tema „Kukutis eina į knygų mugę“. Keturias dienas šurmuliavusi mugė tapo didžiausia metų literatūros ir kultūros švente Lietuvoje, subūrusia rašytojus, skaitytojus, leidėjus ir knygų mylėtojus iš viso pasaulio. Paskutinę knygų mugės dieną įvyko organizatorių diskusija apie jubiliejinę mugę, diskusijoje apie renginio reikšmę kalbėjosi Vilniaus knygų mugės organizacinio komiteto nariai: Lolita Varanavičienė, Gytis Vaškelis, Agnė Begetė, Vilius Vaičekauskas, Sigita Pūkienė, Rimantas Kmita, Jolita Steponaitienė, Rūta Elijošaitytė-Kaikarė, Jaunųjų skaitytojų salės kuratorė Indrė Zalieskienė ir mugės dalyviai bei svečiai.
Daugiau jaunimo, kūrybos ir įtraukties
Šių metų knygų mugė džiugino išaugusiu jaunųjų skaitytojų skaičiumi – lyginant su ankstesniais metais, jų buvo beveik dvigubai daugiau. Pasak Jaunųjų skaitytojų salės kuratorės Indrės Zalieskienės, itin didelio populiarumo sulaukė atviro mikrofono renginiai, kuriuose jauni kūrėjai skaitė savo kūrybą, diskutavo ir dalinosi idėjomis.
Svarbiu mugės akcentu tapo bibliotekų įsitraukimas – Jaunųjų skaitytojų salės Bibliotekų erdvėje daugiau nei 30 Lietuvos bibliotekų pristatė savo edukacines programas. Šiemet pastebėta nauja tendencija – bibliotekų veiklose dominavo rankų darbas, grįžimas prie gyvo knygos pažinimo, mažiau dėmesio skirta technologijoms.
Mugėje taip pat vis daugiau dėmesio skiriama ir įtraukčiai. Kaip pabrėžė Audiosensorinės bibliotekos vadovė Inga Davidonienė, plečiasi knygų formatų įvairovė – popierines knygas papildo skaitmeninės ir taktilinės, leidžiančios skaityti ir tiems, kurie anksčiau savęs neidentifikavo kaip skaitytojų: „Anksčiau silpnaregiai, neregiai, disleksiją turintys žmonės retai jausdavosi laukiami knygų pasaulyje, bet dabar jie atranda naujus formatus, naujus autorius ir jaučiasi esantys šios bendruomenės dalimi. Tai – didžiulė vertė ir nauda“, – teigė ji.
Mugės erdvės ir turinio augimas
Ilgametė Vilniaus knygų mugės organizatorė, leidyklos „Tyto alba“ vadovė Lolita Varanavičienė džiaugėsi, jog šiais metais buvo atvertos dvi naujos erdvės, leidusios surengti net 68 papildomus renginius, kuriems kitu atveju nebūtų likę vietos. Iš viso per keturias dienas mugėje įvyko 380 kultūrinių renginių konferencijų salėse ir renginių erdvėse – susitikimų su autoriais, diskusijų, koncertų, apie 400 susitikimų su autoriais bei renginių dalyviais stenduose ir 55 renginiai Muzikos salėje. Taip pat vyko daugiau nei 130 bibliotekų, muziejų, leidėjų edukacinių užsiėmimų ir Jaunimo taško organizuoti renginiai.
Lolita Varanavičienė akcentavo, kad šiais metais skaitytojai išrankesni – renkasi tik itin kokybišką literatūrą. Jai antrino organizacinio komiteto narys Gytis Vaškelis, kuris taip pat džiaugėsi ir nauja rašytojų karta: „Šiais metais džiaugiamės aukščiausio lygio lietuviška proza ir poezija, mugėje paskelbtas Kūrybiškiausių knygų dvyliktukas tai tik patvirtina.“
Svarbia mugės dalimi tapo ir ryšys tarp literatūros bei muzikos. Rašytojas Rimantas Kmita pastebėjo, kad vaikams ir jaunimui itin svarbu susitikti su lietuvių kalba kuriančiais menininkais: „Mano vaikai ir daugelis kitų vaikų čia susitinka mėgstamus atlikėjus, rašytojus – tai tampa dingstimi sugrįžti. Absoliuti dauguma muzikantų dabar dainuoja lietuviškai, o tai, nors jaunimas turbūt ir nesutiktų, kuria pasididžiavimo jausmą, stiprina mūsų kultūrinę tapatybę.“
Muzikos salės renginių organizatorė Agnė Begetė pridūrė: „Tai, kas čia sukurta, yra stebuklas. Tai nėra pavaldu įprastiems rinkos dėsniams – ši mugė gyvuoja iš idėjos, bendruomenės ir nuoširdaus atsidavimo.“
Tarptautinis dėmesys
Vilniaus knygų mugė įsitvirtina ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniame kontekste. Leidyklos „Aukso žuvys“ vadovė Sigita Pūkienė dalinosi, jog šiais metais mugėje pirmą kartą įvyko profesinis leidėjų susitikimas, kuriame dalyvavo svečiai iš įvairių Europos šalių.
„Esame labai dėkingi Lietuvos leidėjų asociacijai, Lietuvos kultūros institutui ir Nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai už paramą šiai programai. Tai puiki galimybė užmegzti naujus ryšius ir stiprinti lietuvių autorių matomumą užsienyje“, – sakė ji.
Vilniaus knygų mugės ateitis
Renginyje kalbėjusi skaitytoja Diana sakė, jog šioje šventėje dalyvauja jau aštuoniolika metų, atvyksta kartu su bičiuliais ir bendraminčiais, kasmet pasidaro bendrą nuotrauką. „Labiausiai prašau nepanaikinti spausdintos knygų mugės programėlės“, – sakė ji.
Mugės organizatoriai pabrėžia, kad renginys jau pasiekė brandą ir buria lojalią skaitytojų bendruomenę. Šiemet lankytojų skaičius perkopė 55 tūkstančius – tai patvirtina, kad knygų mugė išlieka vienu svarbiausių kultūros įvykių Lietuvoje. Į eiles prie įėjimo ir automobilių stovėjimo aikštelių organizatoriai žvelgia su humoru: „Automobilių eilės ir laukimas prie kasų jau tapo nacionaline vertybe“, – šmaikštavo Gytis Vaškelis.
„Kukutis atėjo ir neišeis“, – reziumavo Lolita Varanavičienė, užsimindama, kad Vilniaus knygų mugė ir toliau augs bei keisis, tačiau išliks svarbiausia literatūros švente Lietuvoje.
Vilniaus knygų mugę organizuoja Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA ir Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO.
