Kategorija: Naujienos

Pirmąją pavasario dieną Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO, baigėsi žodžio ir žmogaus santykio bei dialogo ieškojusi 26-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė. Svarbi naujiena: kitąmet – 2027-aisiais – Knygų mugė įprastą laiką užleidžia Lietuvos pirmininkavimo Europos sąjungai renginiams, kurie pirmąjį pusmetį vyks centro rūmuose. Kūrėjų, leidėjų ir skaitytojų mugė lauks rugsėjo 16–19 dienomis.

Šiais metais didžiausias knygų renginys Baltijos šalyse – Vilniaus knygų mugė – sulaukė 55 tūkst. lankytojų. Į mugę susirinko daugiau nei 300 dalyvių, atvyko 46 svečiai iš 16 pasaulio šalių, buvo surengti 253 naujų knygų pristatymai, kuriuose dalyvavo autoriai. Nuo ketvirtadienio iki sekmadienio 12-oje mugės erdvių iš viso įvyko apie 600 renginių.

„Vilniaus knygų mugė jau seniai tapo gyva kultūros ekosistema: susitikimų, idėjų ir patirčių erdve, intelektinės minties koncentracija, kuri stiprina visuomenės dialogą. Menas, kūrėjai ir kūryba saugo praeitį, atspindi dabartį, bet dažnai pranašiškai kalba apie ateities perspektyvas“, – sako  viena iš mugės organizatorių, Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) prezidentė Dovilė Zaidė.

Ji neabejoja, kad mugė tampa gyvu kultūros forumu, kuriame literatūra susitinka su muzika, istorija, politika, mokslu ir šiuolaikinėmis technologijomis. Renginių programoje atsidūrė ne tik kultūros žmonėms, bet ir visuomenei svarbios temos – kultūros atsparumas, informacinis saugumas, istorinė atmintis, skaitymo transformacija skaitmeniniame amžiuje ir skaitytojų ugdymas.

„Knygų mugė jau seniai nebėra vien knygų pardavimo vieta. Tai kultūros reiškinys, kuriame knyga tampa praeities saugotoja, dabarties pasakotoja ir ateities kūrėja“, – teigia D. Zaidė.

Pirmi mugės kartai

Pirmą kartą Vilniaus knygų mugę surengti padėjo mecenatas – turto valdymo įmonių grupė „Invalda INVL“. Tikimasi, kad toks verslo ir kultūros dialogas ir toliau padės mugei augti, stiprins jos tarptautiškumą, plėtos literatūrines iniciatyvas, rems kūrėjus. Kultūrinės programos partneriu taip pat pirmą kartą tapo didžiausias šalies knygynų tinklas „Pegasas“.

Iš mugės pirmą sykį į Lietuvos mokyklų bibliotekas iškeliavo lankytojų padovanotas nemažas krepšys knygų. Jame – 150 laiko patikrintų grožinių knygų vaikams ir jaunimui, naujausi lietuvių ir užsienio autorių̨ kūriniai, motyvaciniai leidiniai jaunimui, atnaujintose bendrojo ugdymo programose rekomenduojama literatūra. „Perduok linkėjimą mokyklos bibliotekai“ –  nauja LLA, Lietuvos bibliotekininkų draugijos ir Lietuvos mokyklų̨ bibliotekų̨ darbuotojų asociacijos iniciatyva.

Be to, Tarptautinis teisių centras (International Rights Centre) pirmą kartą Vilniuje subūrė specialistus iš 10 šalių. Nauja iniciatyva leidėjus, literatūros agentus ir autorių teisių vadybininkus kvietė megzti tarptautinius ryšius, bendradarbiauti ir stiprinti leidybos verslą̨.

Rinkimai, laureatai ir apdovanojimų ceremonijos

Pirmąją Vilniaus knygų mugės dieną apdovanoti kasmetinio Kultūros ministerijos organizuojamo Knygos meno konkurso nugalėtojai – knygų dailininkai (dizaineriai), maketuotojai, iliustratoriai, leidėjai ir spaustuvininkai.

Vilniaus knygų mugėje paskelbti nacionalinės akcijos „Metų knygos rinkimai 2025“ nominantai. Iki balandžio 23 d. skaitytojai kviečiami susipažinti su nominantų sąrašu, kurį pasiūlė vertinimo komisija, ir išrinkti jiems labiausiai patikusias vaikų, paauglių, prozos, poezijos ir negrožines knygas. Nugalėtojai bus paskelbti gegužės 7-ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną Valdovų rūmuose.

Mugėje paskelbtas ir Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus  geriausių 202

5 m. knygų vaikams ir paaugliams apdovanojimų nominantų sąrašas.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus mokslininkai paskelbė kūrybiškiausių 2025 m. lietuvių autorių knygų dvyliktuką. Komisijos vertinimu, 2025-uosius, nors buvo išleista ir įdomios prozos, pagrįstai galima vadinti poezijos metais. Kūrybiškiausia metų knyga pripažinta poeto Mariaus Buroko poezijos knyga „Seismografas“.

Rašytojų kampe Jurgos Ivanauskaitės premija ir jos šeimos dovanojamas drambliukas iš asmeninės rašytojos kolekcijos šiais metais įteikta poetei Vitalijai Maksvytei už poezijos rinkinį „Ne kraujo, ne pieno“.

Savo knygas išsirinko ir Lietuvos skaitytojai. Skaitytojų balso apdovanojimuose pažymėtos labiausiai visuose svarbiausiuose pardavimo kanaluose perkamos vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų knygos.

Diskusijose – apie senovinius raštus ir dirbtinį intelektą

Šių metų diskusijoje ypač daug vietos skirta Europos saugumo, politikos ir ekonomikos temoms. Mugės garbės svečiu tapo žinomas britų žurnalistas Edwardas Lucasas. Penkių knygų autorius savo knygose ir straipsniuose nagrinėja energetinio saugumo, šnipinėjimo, užsienio ir saugumo politikos bei Rytų Europos politikos ir ekonomikos temas.

Diskusijų programoje ne tik bandyta išsiaiškinti, kaip žodžiui išeiti į žmones, bet ir diskutuota apie laisvo žodžio galimybes, ginklu tapusią kūrybą, informacinius karus, knygose prarastus ir atrastus pasaulius bei svarbiausius istorinius momentus, vertėjų vietą grožinėje literatūroje, knygų ir algoritmų akistatą ir tai, kaip dirbtinio intelekto šiuolaikybėje ugdyti būsimųjų skaitytojų – vaikų – smalsumą, kritinį mąstymą ir atsakomybę.

Susitikimai su pasaulinių bestselerių autoriais

Į vienintelį susitikimą su skaitytojais Vilniuje pakvietė Goncourtʼų premijos laureatas Jeanas-Baptisteʼas Andrea. Knygų mugėje jis pristatė premija apdovanotą savo knygą „Globoti ją“.

Apie šiuolaikybės iššūkius mugėje kalbėjo vienas žinomiausių Vokietijos karinės istorijos tyrinėtojų, Potsdamo universiteto profesorius dr. Sönke Neitzelis. Karo istorikas atvyko pristatyti savo bestselerio „Pasirengęs karui. Bundesveras vakar ir šiandien“.

„New York Times“ bestselerių „Devynios galybės“, „Nusipelnę gyventi“, „Aštuonios tobulos žmogžudystės“ autorius Peteris Swansonas šiais metais lietuvių skaitytojus pradžiugino nauju romanu „Talentas žudyti“. Apie jį autorius ir kalbėjo susitikime su skaitytojais.

Mugėje viešėjo ir pasaulyje žinomas mentalistas, knygų „Minčių skaitymo menas. Kaip suprasti ir nepastebimai paveikti kitus“, „Persikrauk! Išmok laiku sustoti“, „Nuostabus protas. Išsamus asmenybės tobulinimo kursas“ bei detektyvų serijos „Dėžė“, „Kultas“ ir „Miražas“ autorius Henrikas Fexeus’as.

Savo kulinarinėmis patirtimis mugėje dalijosi su žinomais maisto kritikais ir žurnalistais ne vieną žemyną apkeliavusi anglų rašytoja Julie Caplin.

Vilniaus knygų mugė tradiciškai atvira Latvijos ir Estijos autoriams. Mugėje dalyvavo didelis ukrainiečių literatų būrys.

Muzikos salėje – diskusijos ir koncertai

Knygų mugės Muzikos salė skambėjo gyvais atlikėjų ir grupių pasirodymais, vyko susitikimai, pokalbiai ir diskusijos.

LRT Opus pokalbių scenoje ir koncertų erdvėje buvo galima paklausyti „FC Baseball“, „Biplan“, „The Ditties“, „Colours of Bubbles“, „Sisters on Wire“, „G&G Sindikato“, „Solo ansamblio“, Beno Aleksandravičiaus (ba.), BIX , Gabrieliaus Vagelio, Jazzu

, „Kamanių šilelio“, „Saulės kliošo“, Giedriaus Kuprevičiaus, SKAMP, „Superkolorito“, Gamkos, Aistės Smilgevičiūtės ir Roko Radzevičiaus, Monikos Pundziūtės.

 27-oji Vilniaus knygų mugė vyks 2027 m. rugsėjo 16–19 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Vilniaus knygų mugę organizuoja LLA, Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA bei Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO. Vilniaus knygų mugės partneriai – Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.

Šiandien, vasario 26 d., Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO atidaryta tarptautinė Vilniaus knygų mugė. Mugės šūkis – „Žodis ieško savo žmogaus“ – atidarymo renginyje atspindėjo ne tik meninę, bet ir aiškią pilietinę, kultūrinę mugės prasmę.

Atidarymo programą pradėjo poetinė-muzikinė deklamacija „Meilės, Jėzaus ir žodžio medžioklė“: žodis ieško žmogaus, kuris ieško žodžio“, sukurta pagal baroko poeto Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus tekstą. Meninį pasirodymą, vadovaujami aktoriaus ir režisieriaus Valentino Masalskio bei kompozitorės Nijolės Sinkevičiūtės, parengė Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vaidybos specialybės studentai.

Žodžio scenoje ieškota ne tik per tekstą, bet ir balsais, kūnais, ritmu, choralinės muzikos motyvais – žiūrovų akyse mezgėsi gyvas santykis tarp kalbos ir žmogaus.

Gyvą žodžio ir auditorijos ryšį užmezgė po jaunimo pasirodymo kalbėjęs atlikėjas, rašytojas ir skaitytojas Algirdas Kaušpėdas, Vilniaus knygų mugę prilyginęs kultūros žemdirbių derliaus šventei ir simboliniam svirnui, į kurį sunešamas per metus kūrėjų augintas intelektinis turtas.

„Juk spausdintas žodis ar įrašyta nata yra realūs kultūros vaisiai, reikalingi tautai maitintis, stiprintis ir augti“, – sakė jis, juokais dėkodamas prezidentūrai, surengusiai kultūros ministro skyrimo provokaciją, ir politikams, mėginantiems riboti laisvą žodį.

„Todėl šiandien aš stoviu šioje scenoje, – kalbėjo A. Kaušpėdas. – Politikų veiksmai išjudino jaunimą, sąmoningą bendruomenę, kultūros žmones. Valstybė be kultūros – tik teritorija. Kultūra yra mūsų gyvenimo prasmė, kokybė, mūsų tapatybė, mūsų tauta. Būtent kultūra suteikia tautai suverenumo teisę. Jei tauta nepuoselėja autentiškos kultūros, ji neišvengiamai importuoja svetimus modelius. Kultūra – ne antstatas, o pamatas. Tik pažinę kultūrą, literatūrą, meną, tradiciją mes galime išreikšti valią ir reikalauti vietos pasaulio politiniame žemėlapyje.“

Savo kalboje A. Kaušpėdas pabrėžė, kad tik kultūros puoselėjimas užtikrina valstybės išlikimą. Todėl kūrėjams ant pečių gula milžiniška atsakomybė ir daugybė klausimų – kokios Lietuvos norime? Kokia Lietuva įdomi pasauliui? Kokią Lietuvą gintume?

„Meilė tėvynei priklauso nuo mūsų įsimylėjimo laipsnio. Kas tas galingas afrodiziakas? Kultūra! Kai pilietis įsimyli savo kultūrą, jo lojalumas valstybei tampa tvirtas, tėvynę jis saugo ne todėl, kad taip liepia įstatymas, o todėl, kad nori išsaugoti, kas brangu. Investuodami į kultūrą, mes efektyviausiai investuojame į krašto gynybą. Mes, kūrėjai, gaminame tėvynės meilės eliksyrą, lietuviškąją kultūrą. Kiekviena knyga, daina, meno kūrinys yra meilės tėvynei piliulė, tad nesustokime pildyti meilės ir knygų aruodo, stiprinkime Lietuvos kultūrą ir būsime stipresni patys“, – savo kalbą, aidint aplodismentams, baigė A. Kaušpėdas

„Gyvename informacinio triukšmo, propagandos, karo ir susiskaldymo grėsmių laikotarpiu. Šiame kontekste žodis tampa ne tik raiškos priemone – jis tampa atsakomybe. Atsakomybe kalbėti, klausytis ir girdėti vieniems kitus“, – taip 26-osios tarptautinės Vilniaus knygų mugės atidarymo ceremoniją pradėjo viena iš mugės rengėjų Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) prezidentė Dovilė Zaidė.

Atverdama keturias dienas truksiančią knygų šventę D. Zaidė pabrėžė leidėjų vaidmenį kultūros lauke, primindama, kad žodis leidybos sektoriui – ne abstrakcija, o kasdienė profesinė atsakomybė: „Mes padedame gimti tekstams, kurie saugo atmintį, skatina kritinį mąstymą ir stiprina visuomenės atsparumą. Leidėjų sektorius tylus, bet svarbus kultūros infrastruktūros pamatas.“

Anot LLA vadovės, Vilniaus knygų mugė per daugiau nei ketvirtį amžiaus tapo ne tik knygų prekybos ar pristatymų vieta, bet ir gyva kultūros ekosistema: „Tai erdvė, kur formuojasi skaitymo kultūra, kur gimsta idėjos, stiprėja leidybos rinka ir kuriamas naujas santykis su skaitytojais.“

Šių metų mugė ypatingą dėmesį skyrė tarptautiškumui – pirmą kartą mugėje veikia tarptautinis autorių teisių centras, į Vilnių atvyko 46 užsienio autoriai ir svečiai. Lankytojams parengta daugiau nei 600 įvairaus formato renginių – nuo literatūrinių pokalbių ir diskusijų iki koncertų, edukacijų, programų vaikams ir jaunimui.

„Mugė tampa gyvu kultūros forumu, kuriame literatūra susitinka su muzika, istorija, politika, mokslu ir šiuolaikinėmis technologijomis“, – atidaryme sakė LLA prezidentė D. Zaidė. Renginių programoje akcentuojamos ir visuomenei aktualios temos – kultūros atsparumas politikų įtakai, informacinis saugumas, istorinė atmintis, skaitymo transformacija skaitmeniniame amžiuje, jaunųjų skaitytojų ugdymas. Pasak organizatorių, tai liudija, kad knyga – ne vien praeities saugotoja, bet ir aktyvi dabarties bei ateities kūrėja. Vilniaus knygų mugė – atvira erdvė visiems – ir ieškantiems savo žodžio, ir jį skelbiantiems.

26-oji Vilniaus knygų mugė „Žodis ieško savo žmogaus“ vyks 2026 m. vasario 26–kovo 1 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Bilietus platina kakava.lt. Vilniaus knygų mugę organizuoja LLA, Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA bei Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO. Vilniaus knygų mugę remia Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.

Vilniaus knygų mugės išvakarėse Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko Lietuvos leidėjų asociacijos organizuojamos programos „Vilnius Fellowship“ susitikimas, subūręs užsienio ir Lietuvos leidėjus profesiniam dialogui bei bendradarbiavimo galimybėms aptarti. Šių metų susitikimas buvo skirtas būtent vaikų literatūrai – visi dalyviai pristatė savo leidžiamas knygas vaikams ir šios srities rinkų aktualijas.

Kviestinė programa (angl. „Vilnius Fellowship Programme“) – tai profesinė programa, skirta užsienio leidybos profesionalams, norintiems geriau susipažinti su Lietuvos literatūra ir užmegzti profesinių ryšių. Programos tikslas – stiprinti tarptautinius ryšius, skatinti vertimų iniciatyvas ir sudaryti sąlygas tiesioginiams kontaktams, kurie ilgainiui virsta konkrečiais leidybiniais projektais.

Užsienio ir Lietuvos vaikų literatūros rinkos

Šiemet susitikimo dėmesio centre – vaikų literatūra. Programoje dalyvavę šeši leidėjai iš Švedijos, Italijos, Lenkijos, Estijos, Vokietijos ir Nyderlandų išsamiai pristatė savo šalių rinkų situaciją: aptarė pagrindinius statistinius rodiklius, skaitytojų įpročius, leidybos tendencijas, supažindino su savo leidyklų veikla ir leidžiamomis knygomis jauniesiems skaitytojams.

Prie užsienio svečių prisijungė ir šeši Lietuvos leidėjai: „Flintas“, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, „Baltos lankos“, „Avenueart“, „700 eilučių“ bei rašytoja Viktorija Girčiuvienė, bendradarbiaujanti su „Alma littera“. Susitikimo metu jie apžvelgė savo leidyklų raidą ir pagrindines veiklos kryptis, pristatė įdomiausius vaikų literatūros leidinius, supažindino su ryškiausiais autoriais ir iliustruotojais.

Dienos programoje taip pat dalyvavo Kotryna Pranckūnaitė – Lietuvos kultūros instituto projektų vadovė. Ji pristatė instituto veiklą ir tarptautines literatūros sklaidos iniciatyvas. Pranešimo metu buvo apžvelgtos lietuvių literatūros vertimų skatinimo programos, finansavimo galimybės užsienio leidėjams, taip pat dalyvavimo tarptautinėse knygų mugėse ir kultūros projektuose kryptys. Šis pristatymas suteikė užsienio svečiams praktinės informacijos apie galimus bendradarbiavimo modelius bei paramos instrumentus, aktualius planuojant lietuvių autorių leidybą kitose šalyse.

Programą užbaigė Eglė Baliutavičiūtė – vaikų literatūros ir skaitymo skatinimo specialistė, pristačiusi Lietuvos vaikų literatūros lauką platesniame kontekste. Savo pranešime ji apžvelgė Lietuvos literatūros istoriją – nuo pirmos vaikams skirtos knygos, parašytos Motiejaus Valančiaus, iki šių dienų literatūros aktualijų, pastarųjų metų tendencijų, ryškiausių autorių ir iliustruotojų. Taip pat buvo aptarta temų įvairovė ir lietuviškų knygų konkurencingumas tarptautinėje rinkoje.

Leidybos partnerystės svarba

Ši kviestinė programa siekia kurti ilgalaikius, pasitikėjimu grįstus ryšius tarp Lietuvos ir užsienio leidėjų bei stiprinti lietuvių literatūros matomumą pasaulyje. Pasak Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentės Dovilės Zaidės, tokio formato susitikimai turi ilgalaikę vertę visam leidybos sektoriui: „Vaikų literatūra yra investicija į ateitį – į skaitytoją, kuris dar tik formuoja savo santykį su knyga. Tarptautiniai profesiniai mainai leidžia mums kryptingai pristatyti lietuvių autorius, užmegzti ryšius su partneriais ir atverti galimybes vertimams. Tokios iniciatyvos stiprina ne tik atskiras leidyklas, bet ir visą Lietuvos literatūros ekosistemą.“

Susitikimas nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje dar kartą patvirtino, kad gyvas dialogas, tiesioginis kontaktas ir kryptingas bendradarbiavimas yra esminiai veiksniai siekiant, kad lietuvių literatūra drąsiai žengtų į tarptautines rinkas, o Lietuvos skaitytojus pasiektų kokybiškos knygos iš visos Europos.

Dvidešimt šeštoji Vilniaus knygų mugė „Žodis ieško savo žmogaus“ vyksta 2026 m. vasario 26–kovo 1 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Bilietus platina kakava.lt. Vilniaus knygų mugę organizuoja Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA bei Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO. Vilniaus knygų mugę remia Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.

Jau šią savaitę – vasario 26–kovo 1 d. – Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO prasidės didžioji knygų šventė – 26-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė. Šiandien vykusioje spaudos konferencijoje paskelbta svarbi naujiena – 2027 m. Vilniaus knygų mugė vyks rugsėjo 16–19 d.

LITEXPO šią savaitę gyvena knygų dvasia. Pirmieji su leidyklų stendais ir knygas juose dėliojančiais leidėjais bei Muzikos salėje repetuojančiais dalyviais šiandien susipažino į spaudos konferenciją pakviesti žiniasklaidos atstovai. Jiems pristatyti svarbiausi Vilniaus knygų mugės atidarymo akcentai, naujos iniciatyvos, įdomiausi mugės svečiai bei renginiai, Muzikos salės koncertai.

Spaudos konferencijoje dalyvavo Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) prezidentė Dovilė Zaidė, LITEXPO direktorius Vilius Vaičekauskas, Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA direktorė Agnė Begetė. Konferenciją moderavo LLA vykdomoji direktorė Laura Tekorė.

Žmogaus ir žodžio dialogas, gyvi susitikimai, bendravimas ir diskusijos – tokia yra svarbiausia šių metų Vilniaus knygų mugės užduotis. Mugės organizatoriai neabejoja, kad 2026 m. mugės tema „Žodis ieško savo žmogaus“ primena, jog žodis gyvas tik tada, kai jį atranda žmogus.

„Šių metų mugės tema „Žodis ieško savo žmogaus“ skamba ne kaip metafora, o kaip būtinybė kalbėti apie atsakomybę ir žodžio galią. Literatūra yra  labai svarbi kultūros dalis, ji ugdo kritinį mąstymą, stiprina visuomenės atsparumą ir kuria dialogą tarp skirtingų kartų ir kultūrų. Šių dienų kontekste žodis tampa ne tik raiškos priemone, bet ir atsakomybe“, – teigė LLA prezidentė D. Zaidė.

Praėjusiais metais Vilniaus knygų mugė sulaukė 55 tūkst. lankytojų. Planuojama, kad šiais metais jų bus dar daugiau. Lankytojams paruošta 12 erdvių, jose vyks apie 600 renginių. Į mugę susirinko daugiau nei 300 dalyvių, laukiama 46 svečių iš 16 pasaulio šalių, vyks 253 naujų knygų pristatymai, kuriuose dalyvaus autoriai.

LITEXPO direktorius V. Vaičekauskas spaudos konferencijoje akcentavo 26-erius metus besitęsiančią mugės organizatorių bendrystę: „Šitiek metų pagarbos ir supratimo yra geriausias įrodymas, kad sėkmingai komunikuojant galima nuveikti didelius darbus. Būtent šis požiūris Vilniaus knygų mugę paverčia didžiausiu knygų renginiu Baltijos šalyse.“

Vačekauskas priminė, kad kitais metais 27-oji Vilniaus knygų mugė vyks ne, kaip įprasta, pavasarį, o rudenį. „Pirmą sykį knygų šventę pasitiksime ne su sniegu, o su saule“, – kalbėjo LITEXPO direktorius ir pabrėžė, kad svarbiausia mugės datos perkėlimo priežastis – Lietuvos pirmininkavimo Europos sąjungai renginių maratonas, pirmąjį metų pusmetį vyksiantis LITEXPO.

Šių metų mugės atidarymo ceremonija planuojama be oficialių kalbų. Dalyvius, svečius ir lankytojus sveikins LLA prezidentė D. Zaidė ir Algirdas Kaušpėdas, pasirodymą atidarymui rengia Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vaidybos studentai, vadovaujami režisieriaus Valentino Masalskio bei kompozitorės Nijolės Sinkevičiūtės.

Didžioji naujiena – mugės mecenatas

Nuo 2000-ųjų vykstanti Vilniaus knygų mugė šiais metais pirmą kartą turi mecenatą. Juo tapo turto valdymo įmonių grupė „Invalda INVL“, Baltijos šalyse valdanti alternatyvių investicijų fondus, investicijas bei teikianti šeimos biuro paslaugas. „Tikimės, kad šis verslo ir kultūros dialogas padės mugei augti, stiprins jos tarptautiškumą, plėtos literatūrines iniciatyvas, rems kūrėjus“, – sakė LLA prezidentė D. Zaidė.

Mugės kultūrinės programos partneriu tapo didžiausias šalies knygynų tinklas „Pegasas“, nes Knygų mugė yra būtent ta erdvė, kur kartą per metus susitinka skirtingos skaitytojų kartos, leidėjai ir autoriai. Prisidėdamas prie mugės kultūrinės programos „Pegasas“ prisiima atsakomybę kartu su mugės bendruomene kurti tokią skaitymo kultūrą̨, kurioje žodis visada rastų savo žmogų̨.

Pirmą kartą mugėje LLA pristatys Tarptautinį teisių centrą̨ (International Rights Centre), kuris sostinėje suburs specialistus iš 10 šalių. Ši mugės zona skirta leidėjams, literatūros agentams ir autorių̨ teisių vadybininkams. Nauja iniciatyva kvies megzti tarptautinius ryšius, bendradarbiauti ir stiprinti leidybos verslą̨.

Linkėjimai mokyklų bibliotekoms

Mugės ketvirtadienis tradiciškai skirtas bibliotekoms. Taip gimė nauja iniciatyva, kurią organizuoja Vilniaus knygų̨ mugė, LLA, Lietuvos bibliotekininkų draugija, Lietuvos mokyklų̨ bibliotekų̨ darbuotojų asociacija. Lankytojai kviečiami pasiųsti linkėjimą mokyklos bibliotekai – dovanoti knygą su trumpu asmeniniu linkėjimu būsimam jos skaitytojui.

Mokyklų bibliotekos labiausiai laukia laiko patikrintos grožinės literatūros vaikams ir jaunimui, naujausių lietuvių ir užsienio autorių̨ kūrinių, apdovanotos, kritikų ir skaitytojų įvertintos literatūros, saviugdos, emocinio intelekto ugdymo, motyvacinių knygų jaunimui. Taip pat – literatūros, kuri rekomenduojama atnaujintose bendrojo ugdymo programose.

Knygas-linkėjimus bus galima pažymėti specialiu mugės antspaudu ir palikti Jaunųjų̨ skaitytojų salės Edukacijų̨ erdvėje.

Diskusijose – ir mugės garbės svečias iš Didžiosios Britanijos

Net keturias dienas truksiančioje kultūros šventėje lankytojų laukia daugiau nei 300 renginių – aktualios diskusijos, knygų pristatymai, teatralizuoti pasirodymai, kūrybinės dirbtuvės, kino seansai.

Vasario 26 d., ketvirtadienį, 15 val. LLA rengia diskusiją „Ketveri karo metai Ukrainoje: kūryba kaip gynyba ir liudijimas“. Rengėjai joje kviečia atsigręžti į visuomenę, kultūros bendruomenę ir save: kas pasikeitė per tą laiką? Ar transformavosi atsparumas melui, atsakomybė ir pilietinis jautrumas? Kokią reikšmę kritinio mąstymo ugdymui turi literatūra ir kokių pamokų vis dar nesame išmokę?

Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje išleista keliolika žydų̨ istoriją ir Holokaustą̨ nagrinėjančių̨ mokslo studijų̨, buvo ir yra gausu grožinės literatūros, edukacinių ir kultūrinių̨ renginių, pristatančių̨ žydų̨ istorijos ir kultūros Lietuvoje temas. Ketvirtadienį, 15 val., diskusijoje „Lietuvos žydų̨ istorijos ir kultūros pasaulis: prarastas ar atrastas?“ bus kalbama apie tai, ką šioje gausoje atradome ir kas joje pasimetė̇ – kokie žydų̨ istorijos siužetai labiausiai domina mokslininkus, menininkus ir visuomenininkus, kokie siužetai vis dar lieka neatrasti. Kaip nepasiklysti fikcinės ir nefikcinės literatūros lauke, atskirti istorinę tikrovę nuo su(si)kurtų vaizdinių? Diskusijoje dalyvaus Arūnas Gelūnas, Lara Lempertienė, Jurgita Verbickienė.

Mugės penktadienį, 12 val., Jūratė Čerškutė, Sigita Pūkė, Akvilė Rėklaitytė, Dalia Satkauskytė, Mantas Tamošaitis ieškos žmogiškumo žodyno ir aiškinsis, kaip naujausia lietuvių literatūra kalba apie pasaulį ir mus.

Penktadienį, 14 val., „15 min forumo“ diskusijoje, kurioje dalyvaus Austėja Landsbergienė, Donatas Puslys, Ingrida Šimonytė ir Rimantė Kulvinskytė, bus kalbama, kaip dirbtinio intelekto laikais ugdyti vaikų smalsumą̨, kritinį mąstymą̨, atsakomybę.

17 val. lankytojus į pirmąją diskusiją kviečia mugės garbės svečias – britų žurnalistas, penkių knygų autorius, Lietuvos gerbėjas ir palaikytojas Edwardas Lucasas. Kartu su Kristina Sabaliauskaite, Siarhejumi Šupa diskusijoje „Žodžių karas ar idėjų mūšis – kas laukia laisvo žodžio? Kognityvinis mūšio laukas: kaip verslo rykliai, tironai ir išdavikai formuoja mūsų mentalinį kraštovaizdį“ jis svarstys, kas pasaulyje laukia laisvojo žodžio. Mugės šeštadienį, vasario 28 d., ši diskusija bus kartojama Diskusijų klube 17 val.

Šeštadienį vyks dar dvi diskusijos, kuriose dalyvaus britų žurnalistas ir rašytojas. 14 val. – „Tautos identiteto paieškos vidinių ir išorinių̨ grėsmių̨ akivaizdoje“ kartu su Vaidotu Beniušiu, Danute Gailiene ir Linu Kojala, 19 val. vyks diskusija su Vytautu Matulevičiumi „Baimės frontas: kaip Rusija kovoja informacinį karą ir kaip ją įveikti?“.

Diskusijų programoje bus bandoma išsiaiškinti, kaip veikia knyga ir algoritmas, ar dar skaitome savo galva. Apie tai „15min forume“ penktadienį, 16 val., kalbėsis Lina Girčytė-Juškė, Karolis Rimkus, Jurga Sakalauskaitė. Diskusiją moderuos Živilė Kropaitė. 18 val. į diskusiją apie skirtingas knygos gyvavimo formas kviečia Ignas Andriukevičius, Dainius Jakučionis, Inga Vilimė, Nora Žaliūkė.

Mugės šeštadienis „15min forume“ prasidės diskusija apie tai, ką skaitysime, kai viską už mus galės parašyti algoritmai. Apie skirtingas knygos gyvavimo formas kalbės Aidas Puklevičius, Alfredas Bumblauskas, Ignas Dilys, Ramunė Dirvanskienė, Andrius Načajus, Kristupas Sabolius.

Sekmadienį mugėje žodis ieškos angliškai kalbančio paauglio. Apie tai, ar Lietuvoje kuriama pakankamai kokybiško turinio paaugliams gimtąja kalba, diskutuos Eglė Baliutavičiūtė, Alius Avčininkas, Aistė Jūrė, Monika Skerytė-Kazlauskienė.

Mugės svečiai – pasaulinių bestselerių autoriai

Į Vilniaus knygų mugę pristatyti antrojo rinktinės tomo „Chamai ir angelai“, Lietuvos istorijos instituto kvietimu, atvyksta vienas ryškiausių moderniosios Lenkijos mąstytojų, disidentas, laisvės judėjimo „Solidarumas“ ideologas, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ įkūrėjas ir vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas. Knygos pristatymą vasario 27 d., penktadienį, ves knygos sudarytojas Rimvydas Valatka, dalyvaus istorikas Alvydas Nikžentaitis.

Vasario 28 d., mugės šeštadienį, skaitytojai turės progą sutikti knygos „Baltija. Europos ateitis“ autorių, laikraščio „The Times“ biuro Berlyne vadovą, žurnalistą Oliverį Moody. Žinomą britų apžvalgininką į Vilnių pakvietė jo knygą „Baltija. Europos ateitis“ išleidęs Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.

Apie šiuolaikybės iššūkius mugėje kalbės ir vienas žinomiausių Vokietijos karinės istorijos tyrinėtojų, Potsdamo universiteto profesorius dr. Sönke Neitzelis. Nepatogiomis temomis nebijantis kalbėti karo istorikas atvyksta pristatyti bestseleriu jau tapusios ir itin aktualios šiandien knygos „Pasirengęs karui. Bundesveras vakar ir šiandien“. Susitikimas su dr. S. Neitzeliu vyks vasario 27 d., penktadienį.

Leidykla „Aukso žuvys“ šiais metais į mugę pakvietė Taivano kūrėjus – rašytoją Yu Pei-Yun ir dailininką Zhou Jian-Xin. Jie atvyksta pristatyti pirmųjų dviejų komikso apie Taivano politinį kalinį Cai Kunliną dalių. Komikso pristatymas vyks vasario 28 d., penktadienį.

Šių metų leidyklos „Gelmės“ svečias – Gonkūrų premijos laureatas, prancūzų rašytojas, scenaristas ir režisierius Jeanas-Baptiste’as Andrea. Pasaulinio bestselerio „Globoti ją“ pristatymas – vasario 28 d., šeštadienį.

„New York Times“ bestselerių „Devynios galybės“, „Nusipelnę gyventi“, „Aštuonios tobulos žmogžudystės“ autorius Peteris Swansonas šiais metais lietuvių skaitytojus pradžiugino nauju romanu „Talentas žudyti“. Mugėje susitikimas su autoriumi vyks kovo 1 d., sekmadienį.

Iš Krokuvos į Vilnių šiais metais atskrieja dar viena Vavelio rūmų istorija, kurioje neabejotinai rasime ir lietuviškų pėdsakų. Lucynos Olejniczak sagos „Karalienės lelijos“ knygos „Seserys“ pristatymas vyks vasario 28 d., šeštadienį.

Mugėje viešės ir pasaulyje žinomas mentalistas, knygų „Minčių skaitymo menas. Kaip suprasti ir nepastebimai paveikti kitus“, „Persikrauk! Išmok laiku sustoti“, „Nuostabus protas. Išsamus asmenybės tobulinimo kursas“ bei detektyvų serijos „Dėžė“, „Kultas“ ir „Miražas“ autorius Henrikas Fexeus’as. Jis pristatys pirmąjį savo naujos knygų serijos „Memento“ detektyvą „Auka“. Susitikimas su skaitytojais vyks vasario 28 d., šeštadienį.

Į Vilnių iš Niujorko psichologijos mokslų daktaras, klinikinės psichologijos profesorius George’as A. Bonanno atvyksta pristatyti leidyklos „Baltos lankos“ išleistos knygos ,,Atsparumo galia. Kaip įveikti traumines patirtis“. Pokalbis apie psichologines traumas, psichikos sveikatą pandemijos, karo, migracijos kontekste vyks vasario 28 d., šeštadienį.

Anglų rašytoja Julie Caplin, su žinomais maisto kritikais ir žurnalistais apkeliavusi ne vieną žemyną, naujausią lietuviškai pasirodžiusį romaną „Iki pasimatymo Prahoje“ pristatys vasario 28 d., šeštadienį.

Vilniaus knygų mugė tradiciškai atvira Latvijos ir Estijos autoriams. Mugėje dalyvaus ir didelis ukrainiečių literatų būrys.

Muzikos salėje – diskusijos ir koncertai

Jau daugybę metų Muzikos salė yra neatsiejama Vilniaus knygų mugės dalis. Čia pristatomi naujausi muzikos leidiniai, mezgasi naujos pažintys, kuriami projektai, vyksta gyvi pasirodymai, susitikimai su atlikėjais, pokalbiai ir diskusijos, praturtinančios mugės programą bei dar labiau plečiančios kultūrinį jos lauką.

LRT Opus pokalbių scenoje ir koncertų erdvėje bus galima paklausyti populiariausių šalies

atlikėjų ir grupių – „FC Baseball“, „Biplan“, „The Ditties“, „Colours of Bubbles“, „Sisters on Wire“, „G&G Sindikato“, „Solo ansamblio“, Beno Aleksandravičiaus (ba.), BIX , Gabrieliaus Vagelio, Jazzu, „Kamanių šilelio“, „Saulės kliošo“, Giedriaus Kuprevičiaus,

SKAMP, „Superkolorito“, Gamkos, Aistės Smilgevičiūtės ir Roko Radzevičiaus, Monikos Pundziūtės.

„Knygų ir muzikos mylėtojų sambūris yra puikus įrodymas, kad šios meno sritys viena kitą papildo bei kuria gilesnę kultūros patirtį“, – kalbėjo asociacijos AGATA direktorė A. Begetė.

Mugės erdvės – lankytojų patogumui

Šių metų Vilniaus knygų mugėje daug dėmesio skiriama ne tik turiniui, bet ir lankytojų patirčiai. Mugės organizatoriai, siekdami užtikrinti sklandesnį atvykimą, skatina rinktis viešąjį transportą – nuo Vilniaus Katedros aikštės kursuos du specialūs autobusai, kurie nemokamai veš iki „Litexpo“ stotelės.

Atvykstantiems automobiliu siūloma naudotis ne tik „Litexpo“ teritorijoje esančiomis aikštelėmis, bet ir papildomomis parkavimo galimybėmis, pavyzdžiui, „Unipark“ aikštele šalia „Business Garden“. Organizatoriai rekomenduoja bilietus įsigyti internetu – taip išvengsite eilių ir greičiau pateksite į mugę.

Mugės organizatoriai kviečia prisidėti prie bendro kūrybinio projekto – kartu kurti paveikslą iš daugiausia žodžių. Rekordo bus siekiama vasario 26 d. 4 salės fojė, nuo 11 iki 15 val.

Mugėje laukia ilgos valandos tarp stendų, pokalbių ir susitikimų, todėl pasirūpinta ir vandeniu – šiemet veiks trys „Vilniaus vandenų“ stotelės, kuriose lankytojai galės gertuves nemokamai papildyti geriamu vandeniu.

26-oji Vilniaus knygų mugė „Žodis ieško savo žmogaus“ vyks 2026 m. vasario 26–kovo 1 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Bilietus platina kakava.lt. Vilniaus knygų mugę organizuoja LLA, Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA bei Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO. Vilniaus knygų mugę remia Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.

Vilniaus knygų mugė, net jei data ir nesutaps, visada žymės plataus masto karo Ukrainoje metines. Lygiai prieš ketverius metus, 2022-aisiais, mugės atidarymo rytas virto siaubo košmaru. Tai buvo diena, kai ir Ukraina, ir Lietuva, ir pasaulis pasikeitė negrįžtamai. Diena, kai staiga nutilo rašytojai ir poetai, o jų skaitytojai vietoj knygų įniko į žinių laidas. Bet laikas daro savo korekcijas – šiandien literatūros lauko bendruomenė yra neabejotinai brandesnė nei buvo prieš ketverius metus.

Vasario 26 d., ketvirtadienį, 15 val. Lietuvos leidėjų asociacija Knygų mugėje rengia diskusiją „Ketveri karo metai Ukrainoje: kūryba kaip gynyba ir liudijimas“.  Rengėjai joje kviečia atsigręžti į visuomenę, kultūros bendruomenę ir save: kas pasikeitė per tą laiką? Ar transformavosi atsparumas melui, atsakomybė ir pilietinis jautrumas? Kokią reikšmę kritinio mąstymo ugdymui turi literatūra ir kokių pamokų vis dar nesame išmokę.

„Vilniaus knygų mugei nelengva turėti tokią svarbią – plataus masto karo Ukrainoje pradžios – sąsają. Artėjant mugei, kasmet iš naujo supurto suvokimas, kad ir šiais metais dar galime susitikti, laisvai kalbėti. Tačiau pripažinkime, nors pastaruosius ketverius metus nuolat kalbame apie Ukrainoje vykstantį karą ir grėsmę Lietuvai, vis dėlto jį suprantame tik teoriškai. Jei iš tikrųjų suvoktume, kad karas vyksta, tikiu, elgtumėmės kitaip“, – sako viena iš Knygų mugės organizatorių, Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Laura Tekorė.

Ji teigia, kad Lietuvos leidėjų asociacija karui ruošiasi savais būdais: ragindami prisiimti atsakomybę už tai, ką pasakome, per literatūrinį žodį budindami atsakomybę veikti, kviesdami kalbėtis apie propagandos mašiną, skatindami neapleisti kultūros politikos ir pasirinkti, kieno pusėje stovime.

Kūrybos galia – pergalei

Diskusijos „Ketveri karo metai Ukrainoje: kūryba kaip gynyba ir liudijimas“ moderatorius, literatūros apžvalgininkas Audrius Ožalas šiandien aiškiai prisimena šoką, kuris ištiko, kai anksti ryte, susiruošęs į Vilniaus knygų mugę, sužinojo apie prasidėjusią plataus masto invaziją. „Viskas, kas buvo planuota Knygų mugei – interviu, reportažai, renginiai, kaip ir daug kitų dalykų gyvenime, staiga tapo nebesvarbu. Pagrindinis vaizdas, kurį tomis dienomis mačiau „Litexpo“ erdvėse, – tai žmonės, įkniubę ne į knygas, o į mobiliuosius telefonus, ieškantys naujausių žinių apie tai, kas vyksta Ukrainoje. Pokalbiai, kuriuos moderavau, irgi pasikeitė – net ir, tarkime, aptardami knygą, skirtą Kinijai, kalbėjome apie tai, kokią įtaką šalis turės šiame kare. Pamenu ir pokalbį su buvusiu Lietuvos ambasadoriumi Ukrainoje Algirdu Kumža: jis įkvepiančiai šnekėjo, kad ukrainiečių charakteris toks, jog jie tikrai nepasiduos.“

Literatūros apžvalgininkas, daugybės literatūrinių diskusijų Vilniaus knygų mugėje moderatorius neabejoja, kad per ketverius karo metus visuomenė tapo sąmoningesnė, atsparesnė propagandai. Kultūros srityje – labiau mokanti, gebanti susivienyti, kai vyksta reikšmingi įvykiai, o taip pat geriau suprantanti žodžio svarbą, mokanti atpažinti per kultūrą skleidžiamus imperialistinius, priešiškus naratyvus.

„Nepaisant siaubo, kurį šiuo metu patiria Ukraina, galime pasidžiaugti bent jau tuo, kad kur kas geriau suprantame, kas yra Ukrainos literatūra, turime nemažai jos vertimų. Kasmet Frankfurto knygų mugėje matydamas didelį ir gyvybingą Ukrainos stendą, suprantu, kad ši šalis pagaliau įsitvirtino pasaulio literatūros žemėlapyje. Esu tikras, tai padeda Ukrainai skleisti žinią apie savo šalį, istoriją ir kultūrą. Toji kūrybinė galia neabejotinai prisidės prie pergalės“, – įsitikinęs A. Ožalas.

Lietuvos rašytojai renka paramą kolegoms Ukrainoje

Diskusijoje apie karo metus Ukrainoje ir kūrybos jėgą dalyvausiantis rašytojas Justinas Žilinskas pasakoja įvykius Ukrainoje sekęs nuo pat oranžinio Maidano. Vis dėlto plataus masto invazija jam buvo didžiulis sukrėtimas: „Pirmiausia – baisus įsiūtis ir apmaudas, kad nieko negali padaryti. Ir viltis, kad Ukraina atsilaikys, kad agresorius ne ant to užsirovė. Tais metais kiekvieną mugės renginį pradėdavau žodžiais „Slava Ukraini!“, mes visi neišlindome iš telefonų, nuolat tikrindami įvykius, paskui prasidėjo pagalba karo pabėgėliams, paramos rinkimas. Galiausiai įsijungiau į Lietuvos rašytojų sąjungos literatūros fondo veiklą. Iki dabar padedame Ukrainos rašytojams, kurie remia saviškius fronte, organizuoja įvairias veiklas – padeda medikams, gelbsti gyvūnus, remia jų prieglaudas. Per tuos metus paaukota daugiau nei 300 tūkstančiai eurų paramos. Ji virto 40 automobilių, dviem sunkvežimiais, medicinos priemonėmis ir kitais svarbiais dalykais“.

Žilinskas sako atrandantis vis daugiau ukrainiečių literatūros, o taip pat muziką ir kalbą. Laisvės kalbą. „Negalima nesižavėti ukrainiečių tvirtybe. Ji neįtikėtina“, – priduria rašytojas.

Poetas, vertėjas Marius Burokas pirmąją Vilniaus knygų mugės dieną prieš ketverius metus nelabai prisimena: „Lindėjau žiniose, bandžiau informuoti mane „Facebooke“  skaitančius žmones, kas vyksta Ukrainoje. Regis, kažkur dalyvavau, kažką kalbėjau, bet viskas buvo užgožta siaubo ir rūpesčio miglos.“

Poetas įsitikinęs, kad literatūros pasaulis kartu yra labai pastovus ir labai kintantis dalykas. „Tie ketveri metai, karo metai, įtraukė į mūsų sąmonę Ukrainą, jos meną, literatūrą labiau nei kada nors anksčiau, – sako. – Būtų gerai, jei tą didelį susidomėjimą būtų sužadinęs ne karas, ne karas būtų jo priežastimi, o natūralus smalsumas ir bendrystė. Tie ketveri metai taip pat išstūmė, kiek tai įmanoma, iš mūsų lauko rusijos literatūrą (ypač šiuolaikinę), nutraukė daugelį ryšių su šios šalies kultūra. Kol vyksta karas, kol toji šalis mums kelia tiesioginę grėsmę, tai yra gerai.“

Burokas yra vienas iš Lietuvos rašytojų sąjungos literatūros fondo kūrėjų. Kartu su Mariumi fondo veikloje dalyvauja ir milžinišką darbą dirba poetas, žurnalistas Donatas Petrošius, perkantis Ukrainai automobilius ir juos ten nuvairuojantis. Taip pat – rašytojas J. Žilinskas ir poetas Laurynas Katkus.

„Fondas gyvas tol, kol yra rėmėjų ir aukotojų, o jų, kol kas, ačiū Dievui, netrūksta. Netrūksta ir tų, kurie į lietuvių kalbą verčia ukrainiečių kūrybą, publikuoja tekstus ir straipsnius, tai irgi svarbus darbas“, – teigia M. Burokas.

Praėjusiais metais jis į lietuvių kalbą išvertė kare žuvusio, Ukrainos pasipriešinimo simboliu tapusio poeto Maksymo Kryvcovo knygą „Eilėraščiai iš šaudymo angos“. Rinktinę išleidusi leidykla „Baziliskas“ visas už šios knygos pardavimus surinktas lėšas perveda į Lietuvos rašytojų sąjungos fondą. Per metus Ukrainai paaukota daugiau nei 10 tūkst. eurų.

Šiais metais Vilniaus knygų mugėje bus pristatytas M. Buroko išverstas dar vieno Ukrainoje kariaujančio jauno poeto Arturo Dronio poezijos rinkinys „Čia buvome mes“. Visos lėšos už parduotas knygas taip pat keliaus į Lietuvos rašytojų sąjungos literatūros fondą.

Susitikimas su ukrainiečių kariu, poetu A. Droniu ir paramos Ukrainai akcija, kurioje dalyvaus M. Burokas, Benediktas Januševičius, Antanas A. Jonynas, D. Petrošius, vyks mugės šeštadienį, 28 d. 18 val.

Vertimuose – jautrūs Ukrainos kūrėjų balsai

2025-ųjų Knygos apdovanojimuose už ukrainiečių Tanios Pjankovos romano „Raudonųjų skruzdžių amžius” („Alma littera“, 2024) ir Andrijaus Liubkos „Kažkas su manimi ne taip“ („Gelmės“) vertimus geriausia vertėja pripažinta Donata Rinkevičienė prieš ketverius metus, vasario 24-osios rytą atsidariusi „Facebooką“, pamatė ukrainiečių poetės Ijos Kivos įrašą.

„Šiandien smulkiai jo neprisimenu – regis, rašė apie dar vieną ypač garsų sprogimą, prašė draugų ir bičiulių atsiliepti… Kitas įrašas žemiau priklausė Šarūnui Nakui – juodame fone baltos didžiosios raidės KARAS. Man kartais vis dar atrodo, kad tai netikra, kad to išvis negalėjo nutikti. Netrukus su manimi susisiekė rašytojas A. Liubka, turėjęs atskristi iš Kyjivo į Vilniaus knygų mugę – ketino čia pristatyti mano verstą „Karbidą“ („Sofoklis“, 2021). Žinoma, niekur jis nebeišskrido…“ – tas dienas prisimena D. Rinkevičienė.

Per tą laiką lietuviškai pasirodė keliolika jos iš ukrainiečių kalbos išverstų knygų. Vertėjai visos jos brangios, ji labai gerai žino, kaip vertimai džiugina ukrainiečių autorius. Išverstos knygos suteikia jiems daugiau balsų.

„Mane visados stebino ukrainiečių gebėjimas apie karą kalbėti jautriai, pabrėžiant viltį, bendrystę ir šviesos paieškas tamsiausiomis, kraupiausiomis akimirkomis. Rašydami apie tautos tragedijas, ukrainiečiai vengia kentėtojo ir nuskriaustojo vaidmens. Jų literatūroje ypač daug savikritikos, nereitai pagardintos šmaikščiu ir taikliu humoru, – dalijasi D. Rinkevičienė. – Žinote, kai 2025 metais į Knygų mugę atvažiavo „Raudonųjų skruzdžių amžiaus“ autorė T. Pjankova, ją kalbino A. Ožalas. Į Audriaus klausimą apie tai, kaip ukrainiečiai reaguoja į naująjį JAV prezidentą, į tai, kas skrieja iš Baltųjų rūmų ir kaip juos veikia pasikeitusi Amerikos retorika, sekundėlę patylėjusi, Tania pasakė: „Ми обов’язково переможемо“ (Mes būtinai nugalėsime). Salė po jos žodžių pradėjo ploti. Ko gero, tai pasako viską apie Ukrainą ir jos žmones.“

Svečiai – iš karo lauko

Šių metų Vilniaus knygų mugėje balsų iš Ukrainos – ypač daug. Poetė ir prozininkė Julija Iliucha vasario 28 d., šeštadienį, 13 val. pristatys leidyklos „Slinktys“ išleistą, D. Rinkevičienės į lietuvių kalbą išverstą trumposios prozos knygą „Mano moterys“. Knyga pasakoja apie tai, ką reiškia kare būti moterimi, aprašo bevardžius miestus, kuriuose atpažįstama Buča, Mariupolis, Kyjivas.

Skeptikus, kurie sako, kad ir literatūros, ir kalbėjimo apie karą šiomis dienomis yra gerokai per daug, rašytoja perspėja: „Labai klaidinga ir pavojinga mintis – galvoti, kad karas tavęs tikrai nepalies. Daugybė ukrainiečių, kurie taip manė, jau žuvo. Europa stovi ant didelio karo slenksčio, pasaulio tvarka griūva diena iš dienos. Galima užsimerkti, ignoruoti, bet tai karo nesustabdys. Europiečiai turi aiškiai suprasti vieną dalyką: jei Ukraina kris, karas pasibels į jų duris. O vietų Europoje, kur būtų galima pasislėpti, liks labai nedaug. Todėl verta ne tik kalbėti apie karą, bet ir tiesiogiai jam ruoštis.“

Tarp ukrainiečių svečių – ir vienas žinomiausių šios šalies rašytojų, visuomenės veikėjų Vasylis Škliaras. Ukrainietiško istorinio romano tėvu vadinamas V. Škliaras savo kūriniuose nagrinėja Ukrainos istoriją, tautinę tapatybę, pasipriešinimą, o ypač XX a. lūžius – kovą su sovietiniu režimu, partizaninį judėjimą, moralinius pasirinkimus. Kiekviena šio rašytojo knyga tampa bestseleriu.

Vilniaus knygų mugėje vasario 28 d., šeštadienį, 14 val. V. Škliaras pristatys Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos išleistą istorinį romaną „Zuikių bažnyčia“, kuriame tiesiamas tiltas tarp praeities ir dabarties, tarp Lietuvos miškų ir Ukrainos stepių.

Tą patį mugės šeštadienį, 16 val. vyks susitikimas su lietuvių kilmės ukrainiečių žurnaliste Maryčka Paplauskaite ir jos knygos „Traukinys atvyksta laiku“ („Lapas“) pristatymas. Pristatyme dalyvauja Kotryna Lingienė, Artūras Morozovas, Jonas Ohmanas.

„Lietuvos skaitytojai bus vieni pirmųjų, galėsiantys susipažinti su mano knyga apie Ukrainos geležinkelius. Man tai ypač jaudinanti akimirka – išgirsti atsiliepimus ir sužinoti, ar drąsių Ukrainos geležinkelininkų istorijos sukelia atgarsį, įkvepia tikėjimą, kad mums kartu pavyks atsilaikyti, ir įneša šiek tiek šviesos šiais tamsiais laikais“, – prieš atvykdama į Lietuvą kalbėjo M. Paplauskaitė.

Į susitikimą Lietuvos skaitytojus šeštadienį, 16 val. kviečia ir viena ryškiausių šiuolaikinių Ukrainos intelektualių, rašytoja, poetė, eseistė, literatūros kritikė ir filosofė Oksana Zabužko. 1995 metais jos išleistas romanas „Ukrainietiško sekso lauko tyrimai“ šiandien skaitomas naujai. Į 25 kalbas išversta knyga pasiekė ir Lietuvos skaitytojus, – romaną išleido leidykla „Hubris“.

Trečiąjį, reikšmingų įvertinimų sulaukusį romaną „Kopėčios“ vasario 28 d., šeštadienį, 19 val. mugėje pristatys ryški Ukrainos rašytoja ir vertėja Jevhenija Kuznecova. Leidyklos „Tyto alba“ išleistas šmaikštus ir aktualus pasakojimas per vienos šeimos dramą atskleidžia karo kasdienybės atspalvius ir svarsto opų klausimą: bėgti ar pasilikti? Jei pasilikti, tai dėl ko? Jei bėgti – kas tada?

Ketvirtosios karo metinės nėra jubiliejus, labiau – skaudus priminimas, kad karas Ukrainoje vyksta, žmonės žūsta, miestai yra griaunami. Vilniaus knygų mugė, netikėtai tapusi karo pradžios liudininke, šiandien yra vieta, kur garsiai kalbama apie karo patirtis, diskutuojama apie pamokas ir siunčiami perspėjimai ateičiai.

26-oji Vilniaus knygų mugė „Žodis ieško savo žmogaus“ vyks 2026 m. vasario 26–kovo 1 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Bilietus platina kakava.lt. Vilniaus knygų mugę organizuoja Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA bei Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO. Vilniaus knygų mugę remia Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.

 

Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos bibliotekininkų draugija ir Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojų asociacija kartu su Vilniaus knygų muge kviečia prisijungti prie prasmingos skaitymo skatinimo akcijos „Nusiųsk linkėjimų savo mokyklos bibliotekai“. Artėjančioje mugėje lankytojai galės padovanoti knygą su asmeniniu palinkėjimu būsimam skaitytojui ir taip prisidėti prie mokyklų bibliotekų stiprinimo visoje Lietuvoje.

Ši nuotaikinga iniciatyva primena, kad kartais viena knyga gali tapti lemtinga. Ji gali paskatinti drąsiau svajoti, padėti geriau suprasti save ar kitus, įkvėpti kurti, domėtis, ieškoti. Mugės lankytojai bus kviečiami dovanoti knygą, kurią patys vertina ir rekomenduotų jaunam žmogui: grožinę literatūrą vaikams ir jaunimui, naujausius lietuvių ir užsienio autorių kūrinius, apdovanotas ar kritikų įvertintas knygas, taip pat saviugdos, emocinio intelekto ugdymo leidinius ar literatūrą, rekomenduojamą atnaujintose bendrojo ugdymo programose.

Mugės metu knygos su linkėjimais bus priimamos Jaunųjų skaitytojų salės Edukacijų erdvėje. Čia kiekvienas galės pažymėti dovanojamą knygą specialiu mugės antspaudu ir įrašyti asmeninę žinutę būsimam skaitytojui. Vėliau knygos pasieks mokyklų bibliotekas visoje Lietuvoje.

„Knyga su ranka rašytu palinkėjimu įgyja ypatingą vertę – ji tampa ne tik leidiniu, bet ir žinute, kad kažkas tiki jaunais žmonėmis, jų smalsumu ir galimybėmis. Šią iniciatyvą sukūrėme tam, kad mugės lankytojai galėtų dovanoti knygas savo mokyklos bibliotekai – dalintis tuo, kas mus pačius augino, įkvėpė ar padrąsino. Tai paprastas, bet labai prasmingas būdas stiprinti skaitymo kultūrą ir palaikyti mokyklų bendruomenes“, – sako Lietuvos leidėjų asociacijos direktorė Laura Tekorė.

„Bibliotekininkai aktyviai įsitraukia į Vilniaus knygų mugės veiklas, lankytojus kviečia dalyvauti edukacijose bei prisiminti savo pirmąją – mokyklos – biblioteką, nuo kurios prasideda kiekvieno mūsų kelias į literatūrą“, – priduria Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė dr. Laura Šimkevičė.

Organizatoriai tikisi, kad akcija taps gražia tradicija, kasmet primenančia, jog knygos gali sujungti skirtingas kartas ir atverti naujus horizontus. Kiekvienas mugės lankytojas kviečiamas tapti šios istorijos dalimi – padovanoti knygą savo mokyklos bibliotekai ir nusiųsti linkėjimą, kuris galbūt taps naujos skaitymo kelionės pradžia.

26-oji Vilniaus knygų mugė „Žodis ieško savo žmogaus“ vyks 2026 m. vasario 26–kovo 1 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Bilietus platina kakava.lt. Vilniaus knygų mugę organizuoja Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA ir Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO. Vilniaus knygų mugę remia Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.

„Labiausiai mums šiandien trūksta valios kovoti“, – įsitikinęs Potsdamo universiteto profesorius, vienas žymiausių šiuolaikinės karo istorijos ir smurto kultūros tyrėjų Europoje prof. dr. Sönke Neitzelis. Garsus vokiečių karo istorikas Vilniaus knygų mugėje pristatys į lietuvių kalbą išverstą savo knygą „Pasirengęs karui? Bundesveras vakar ir šiandien“.

„Knygos „Pasirengęs karui? Bundesveras vakar ir šiandien“ rankraštis buvo baigtas

2025 metų sausio pradžioje. Nuo to laiko pasaulyje daug įvyko. Donaldui Trumpui pradėjus antrąją prezidento kadenciją, labai greitai tapo juntamas esminis Jungtinių Valstijų saugumo politikos pokytis. Viceprezidento J. D. Vance’o pasirodymas Miunchene bei Volodymyro Zelenskio pažeminimas Ovaliajame kabinete parodė, kad ši administracija į pasaulį žvelgia kitaip nei jos pirmtakės. Trumpas atsitraukė nuo Ukrainos, sumažino jai teikiamą paramą ir kurį laiką atrodė, jog jis galėtų būti pasirengęs palikti ją Putino valiai. Ar tokiomis aplinkybėmis dar buvo įtikinama manyti, kad NATO kolektyvinės gynybos garantija pagal 5-ąjį straipsnį tebėra galiojanti? O gal NATO apskritai stovėjo ant žlugimo slenksčio?“ – savo knygos įžangoje svarsto profesorius S. Neitzelis.

Jo knyga apie Bundesvero raidą šiandien kaip niekada aktuali. Autorius teigia, kad po Antrojo pasaulinio karo Bundesveras prarado esminę funkciją – gebėjimą ir valią kariauti, todėl privalo keistis. Dabartinė Bundesvero reforma turi tiesioginę reikšmę NATO rytinio flango gynybai. Vokietija atsisakė ankstesnio santūrumo ir nusprendė mūsų šalyje nuolat dislokuoti visą 45-ąją šarvuotąją brigadą „Lietuva“.

Ši knyga, kurią į lietuvių kalbą išvertė Rimas Čuplinskas, o išleido leidykla „Briedis“, Lietuvos visuomenei leis geriau pažinti savo sąjungininkus ir stiprinti tarpusavio pasitikėjimą. Knygos vertimą į lietuvių kalbą rėmė Konrado Adenauerio fondas.

Knygos pristatymas anglų kalba Vilniaus knygų mugėje vyks vasario 27 dieną, penktadienį. Pokalbį moderuos LRT televizijos Užsienio naujienų redaktorius Vykintas Pugačiauskas.

Prieš kelionę į Vilniuje vasario 26–kovo 1 dienomis vyksiančią knygų mugę klausimus profesoriui S. Neitzeliui uždavė žurnalistė Laisvė Radzevičienė.

Vilniaus knygų mugėje sutiksime Jūsų knygą „Pasirengęs karui. Bundesveras vakar ir šiandien“. Knyga pasirodo dabar, kai karas Europoje grasina tapti kasdienybe. Kaip manote, ar Vakarų Europa jau atsisveikino su iliuzija, kad karas tik ir liks istorija?

Dauguma Europos politinių lyderių, tikiu, suvokia, kad turime pripažinti Rusijos grėsmę. Jei mėginsime apžvelgti Europos šalis po vieną, vaizdas, žinoma, bus kur kas margesnis. Požiūrį lemia geografija, istorija, tapatybės niuansai, tai, kaip suvokiama karo kasdienė realybė. Egzistuoja didžiulių skirtumų, jei Lietuvą lyginsime, pavyzdžiui, su Ispanija.

Lietuviai tarsi iš prigimties žino, kokią grėsmę Rusija gali kelti. Nežinia, iš kur tą suvokimą atsinešėme – iš istorijos vadovėlių ar iš savo protėvių patirčių. Ką apie karą mano vokiečiai?

Kai vidutinis vokietis galvoja apie karą, greičiausiai mintyse jis turi Antrąjį pasaulinį, Holokaustą, Vokietijos karo nusikaltimus, Šaltojo karo patirtį ir pasaulinę branduolinio susinaikinimo grėsmę.

Savo knygoje gana kritiškai atsiliepiate apie tai, kokiu tempu Vokietijoje vyksta Bundesvero reforma. Kaip manote, jei šiandien kiltų karinė krizė NATO rytiniame flange, ar Bundesveras būtų jai pasirengęs? Ar jis tikrai prisidėtų prie Lietuvos gynybos?

Bundesveras su savo 45-ąja tankų brigada, o gal netgi daugiau karių neabejotinai gintų Lietuvą. Esu visiškai tikras, kad Vokietijos kariai kovos, o kraštutiniu atveju netgi žus už jūsų šalį. Tačiau klausimas kitas: ar jie tikrai sugebės sėkmingai kovoti, ar sugebės atremti puolimą arba atsiimti jau okupuotą teritoriją? Visa tai labai priklauso nuo scenarijaus. Ar kalbame apie kelis tūkstančius žaliųjų žmogeliukų, ar apie puolimą, kuriame dalyvauja 100 tūkst. karių? Šiuo metu Vokietijos pajėgose esama daug trūkumų, ypač kalbant apie bepiločius orlaivius ar artileriją.

Kaip Vokietijoje vertinamas Baltijos šalių saugumas?

Kadangi Carlo Masala savo bestseleryje „Jei Rusija nugalės: scenarijus“ aprašė galimą Narvos užpuolimą, didžioji dauguma vokiečių suvokia realią Baltijos šalims kylančią grėsmę. Tačiau mūsų visuomenė nėra vienalytė, ypač Rytų Vokietijoje gyvena daug žmonių, kuriems atrodo, kad problema yra NATO, o ne Rusija.

Kalbėdami apie gynybą, šiandien daug šnekame apie planus ir pinigus. Ar tai – išties viskas, ko reikia?

Jei vadovausimės Carlo von Clausewitzo išmintimi, mums reikia valios kovoti. Planai ir pinigai yra beverčiai, jei nebus ryžto ginti kiekvieną NATO teritorijos centimetrą. Būtent į tai Putinas labiausiai nusitaikęs savo hibridiniame kare prieš Vokietiją.

Lietuviams dažnai kyla klausimas: ar kritiniu momentu tikrai veiktų NATO 5-asis straipsnis? Kai viskas taip greitai keičiasi JAV politiniuose sprendimuose, ar ir Jūs jaučiate tam tikrą skepsį?

Spėju, kad 5-asis straipsnis, bent jau daugumai Europos šalių, galios. Nesu visai tikras, kaip reaguotų JAV, jei Rusija užpultų Lietuvą. Mano draugai amerikiečiai kaskart perspėja: JAV kariai Lietuvoje niekada nekovos prieš Rusiją, atsibuskite ir supraskite, kad kovoti reikės arba išvis be JAV paramos, arba su itin menka.

Kaip manote, ar Europa apskritai pajėgi prisiimti atsakomybę už savo saugumą?

Teoriškai Europa turėtų būti labiau nepriklausoma, o vieną dieną ir visiškai tokia tapti. Tačiau matau per daug kalbų ir per mažai realių veiksmų.

Lietuvoje visuomenės parama gynybai – ir moralinė, ir fizinė – yra gana didelė. Ar Vokietijos visuomenės požiūris panašus?

Bundesvero populiarumas pasiekė visų laikų viršūnę, dauguma vokiečių pasisako, kad būtų įvestas privalomasis šaukimas į kariuomenę, remiamos ir stipriai padidėjusios gynybos išlaidos. Žinoma, egzistuoja ir kritikos, tačiau didžioji problema – ne žmonės, o politikai, nenorintys arba nesugebantys mąstyti plačiau ir įgyvendinti Bundesvero reformos, kuri šiandien būtina.

Jūsų knygos epiloge skamba klausimas: kažin, ar Putinas Europai apskritai paliks laiko pasirengti karui? Ar šiandien, 2026-aisiais, atsakydamas į šį klausimą, esate labiau optimistas?

Optimizmo turiu šiek tiek daugiau, nei praėjusių metų vasarį. Tačiau mes vis dar esame pažeidžiami, manau, kad per artimiausius trejus metus karo tarp Rusijos ir NATO šalių tikimybė vis dar yra didelė.

26-oji Vilniaus knygų mugė „Žodis ieško savo žmogaus“ vyks 2026 m. vasario 26–kovo 1 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Bilietus platina kakava.lt. Vilniaus knygų mugę organizuoja Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA ir Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO. Vilniaus knygų mugę remia Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.

Kas yra pavojingiau – ginklai ar mintys? Kaip tik šį klausimą kviečia panarplioti Živilės Mitkės romanas „Mintregys“, pasirodęs metų sandūroje ir debiutuojantis Vilniaus knygų mugėje. Tai pirmoji ilgai brandintos maginės fantastikos serijos knyga apie pasaulį, kuriame pavojingiausia liga plinta ne kūne, o apnuodija protą – labai atpažįstama metafora mūsų laikams, kai idėjos sklinda greičiau, nei spėjame jas suvaldyti.

Naujojoje Zelandijoje gyvenanti fantastinio romano autorė savo kūryboje supina įkvepiančią aplinką, logiką ir emocinį jautrumą. Fantastika Živilei tampa ne pabėgimu nuo realybės, o siekiu suprasti ją kitu kampu – kalbant apie baimes, psichikos trapumą ir pasirinkimų kainą be tiesmuko moralizavimo. Apie tai – pokalbis su romano autore.

Kokia mintis šiandien yra pavojingiausia žmonijai?

Perdėtas saugumo jausmas: „Kaip nors viskas bus gerai, nieko nereikia daryti.“ Mano nuomone, stovime ant didelių pokyčių slenksčio – politikos, technologijų, klimato kaitos prasme. Nereikia pulti į paniką, bet negalima ir kišti galvos į smėlį, tikintis, kad viskas savaime išsispręs. Jei šiandien viskas gerai, verta tuo pasinaudoti ir nuveikti ką nors prasmingo.

Gyveni Naujojoje Zelandijoje, rašai Lietuvos rinkai. Kaip tai suderinama?

Man labai svarbu išlaikyti ryšį su gimtąja kalba, net ir gyvenant taip toli nuo Lietuvos. Naujojoje Zelandijoje mano kasdienybė ramesnė, čia daugiau erdvės susikaupti ir kurti. Aplinka leidžia atsitraukti nuo triukšmo ir susitelkti į rašymą, o vietos gamta, dažnai primenanti fantastinius pasaulius, natūraliai maitina vaizduotę – ne veltui būtent čia nufilmuotas „Žiedų valdovas“.

Todėl geografinis atstumas man netapo kliūtimi, kaip tik priešingai – galimybe. Sąmoningai nusprendžiau visiškai atsiduoti menui ir rašymui, pirmiausia kurdama Lietuvos skaitytojams. Tai mano būdas išlaikyti ryšį su savo kultūra ir kalba, net gyvenant kitame pasaulio krašte.

„Mintregys“ – tavo debiutas, bet rašytas šešerius metus. Koks jausmas pagaliau jį paleisti?

Nerimo daug, nes į knygą sudėjau daug asmeninių išgyvenimų, jausmų ir baimių. Dabar ją gali skaityti visi – jausmas toks, lyg būčiau paviešinusi savo dienoraštį. Vis dėlto kartu ir palengvėjimą jaučiu, užbaigtas svarbus etapas.

Esi dailininkė ir programuotoja. Kaip šios, atrodytų, labai skirtingos sritys veikia tavo rašymą?

Programuodama išmokau dideles užduotis skaidyti į mažesnes ir iš jų konstruoti visumą. Programuotojai vartoją terminą refactoring – kai nekeiti, ką kodas daro, bet perrašai jį aiškiau ir tvarkingiau. Panašiai dirbu ir su tekstu: pirmuose juodraščiuose nesigilinu į smulkmenas, svarbiausia, kad tekstas „veiktų“. O vėliau grįžtu ir jį nuosekliai nušlifuoju. Tapybos žinios labai padeda kuriant pasaulį – lengviau įsivaizduoti, kaip krenta šviesa, kas scenoje svarbiausia, o ką galima palikti tarp eilučių.

Knygoje mintys tampa matomos ir mirtinai pavojingos. Ar ši idėja gimė stebint šiuolaikinį pasaulį, kuriame mintys plinta greičiau nei bet kada?

Domiuosi psichologija, ypač kognityvine elgesio terapija, kuri kalba apie tai, kad mūsų mintys kuria realybę. Mintimis galime save įstumti į būsenas, kurios galiausiai paveikia ir kūną, – apninka depresija, psichosomatiniai sutrikimai. Deja, mirtis kaip pasekmė taip pat nėra išgalvota. Fantastika leidžia apie tai kalbėti per magiją, betgi viskas labai realu.

Blogis tavo knygoje – ne monstras, o idėjos. Ar galvojai apie socialinius tinklus ir propagandą, kolektyvinę paniką?

Norėjosi sukurti sunkiai apčiuopiamą Lovecraftišką grėsmę, susijusią su rašytojo H. P. Lovecrafto kūrybos stilistika. Esu patyrusi, kad mintys būna paskutinis prieglobstis, kai viskas griūva. Bet jei pačios mintys tampa nesaugios, nebelieka kur trauktis. Informacijos „burbulai“ ir vadinamosios echo chambers stipriai prie to prisideda – žmogaus sąmonė labai trapi.

Šiandien daug kalbame apie psichikos sveikatą ir minčių kontrolę. Ar „Mintregys“ –mūsų vidinių kovų metafora?

Psichinės sveikatos tema man labai artima. Tik pabaigusi knygą supratau, kad ji būtent apie tai.
Veikėjai klysta, kenčia, kartais elgiasi bjauriai – kaip ir tikri žmonės. Nenorėjau idealių herojų. Patyrus smurtą, prievartą ar atstūmimą, prasideda vidiniai procesai, kuriuos sunku suvaldyti. Pavyzdžiui, švelnumo niekada nepatyręs žmogus sunkiai prisileidžia kitą, net jei labai to trokšta. Mane domina, kas leidžia žmogui pagyti po traumų ir vėl atsiverti.

Kalerija, Nevara, teisėjų ordinas, sielokrata – tavo pasaulis sudėtingas, bet skaityti lengva. Kaip pavyko išlaikyti šią pusiausvyrą?

Tai daugybės perrašymų ir atvirų pokalbių su pirmaisiais skaitytojais rezultatas. Nors ant knygos viršelio – mano vardas, prie kūrinio prisidėjo daug žmonių, kurie nevengė pasakyti: „čia neaišku“, „čia nelogiška“. Rašydama taip pat visada stengiuosi vesti skaitytoją per veikėjo pojūčius – kad jis jaustų, uostytų, liestų kartu. Tuomet net ir labai mistiškas pasaulis atrodo tikras ir lengvai suvokiamas.

Liga, pasiglemžianti sielas dėl vienos klaidingos minties, skamba itin žiauriai. Ar taip sąmoningai norėjai parodyti, kokiame pasaulyje gyvename?

Žmonės tą pačią realybę suvokia visiškai skirtingai – viskas filtruojama per mūsų sukauptą patirtį ir nusistatymus. Kartais atrodo, kad net pati objektyvios realybės sąvoka ima byrėti, ir tai mane nuoširdžiai gąsdina. Kūrinyje norėjau parodyti, kad pavojus mus gali pasiekti vien per informaciją – skaitant ar girdint, net jei fiziškai esame visiškai saugūs. Žmonės šiandien žūsta ar palūžta gavę prieigą prie tam tikrų idėjų: tai gali būti pražūtingi socialinių tinklų „iššūkiai“ ar net dirbtinio intelekto sukelta psichozė. Tai nėra gryna fantastinė prielaida, nors knygoje sąmoningai sutirštinau spalvas ir pridėjau magijos, kad ši grėsmė būtų matoma dar aiškiau.

„Mintregys“ – pirmoji serijos knyga. Ar jau žinai, kur nuves ši istorija?

Taip, tęsiniai jau parašyti. Norėjau, kad pirmoji dalis pasirodytų jau turint visos serijos kryptį ir užmanymą. Klaudijaus ir Helenos istorija turi pabaigą – iki jos dar laukia nemažai nuotykių.

Su autore kalbėjosi Agnė Žemaitytė

Prieš ketverius metus, 2022-ųjų vasarį, Ukrainos stotys tapo ir priedanga, ir svarbiausiu priešo taikiniu. Geležinkelio darbuotojai iš Ukrainos padėjo išgabenti daugiau kaip 4 milijonus žmonių, 115 tūkstančius šunų, kačių ir kitų augintinių. „Geležinkelis ir šiandien gali išlaikyti visą šalį“, – teigia daugybę apdovanojimų pelniusios knygos „Traukinys atvyksta laiku. Ukrainos žmonių ir geležinkelio istorijos“ autorė, viena iš nepriklausomos žiniasklaidos bendrovės „The Ukrainians Media“ įkūrėjų ir dabartinė redaktorė Marička Paplauskaitė.

Didelio susidomėjimo sulaukusi ir į užsienio kalbas jau pradedama versti M. Paplauskaitės knyga, kurią išleido leidykla „LAPAS“, o iš ukrainiečių kalbos išvertė Vytas Dekšnys, Vilniaus knygų mugėje bus pristatyta vasario 28 d., šeštadienį.

Apie lietuviškas šaknis, žurnalistiką ir darbo kare kasdienybę su M. Paplauskaite kalbėjosi Laisvė Radzevičienė.

Marička, papasakokite savo istoriją. Kur gimėte: Lietuvoje ar Ukrainoje?

Mano senelis Raimondas Paplauskas – lietuvis. Antrąją savo gyvenimo pusę jis praleido Sibire. Tai gana neįprasta istorija, – kitaip nei daugelis, ten jis persikėlė savo noru. Vilnietis, aukštos kvalifikacijos inžinierius, priėmė darbo pasiūlymą iš Irkutsko hidroelektrinės.

Irkutske gimė mano tėvas Oleksandras. Baigęs mokyklą, jis pasirinko laivų statybos studijas, atvedusias jį į Ukrainos pietus, Mykolajivo miestą. Čia tėtis sutiko mano mamą – ukrainietę.

Aš gimiau priešpaskutiniais Sovietų Sąjungos gyvavimo metais, taigi užaugau ir mano asmenybė formavosi jau nepriklausomoje Ukrainoje. Visą laiką žinojau, kad turiu lietuviškų šaknų, tik jos atrodė tolimos, beveik nutrūkusios. Sienos ir geografija atskyrė tėvą nuo lietuviškosios jo pusės

Kada pirmąjį kartą sąmoningai suvokėte savo ryšį su Lietuva?

Studijuodama pasiryžau daugiau sužinoti apie Lietuvą. Gavau stipendiją mėnesį mokytis lietuvių kalbos Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Tąsyk pirmą kartą apsilankiau Lietuvoje.

Tėvas man įdavė vos vieną elektroninio pašto adresą ir pasakė, kad tai – tolimos giminaitės kontaktas. Prieš kelionę parašiau jai, paaiškinau, kad esu jos giminaitė iš Ukrainos ir kad labai norėčiau susitikti. Toji kelionė tapo lūžio tašku.

Programa universitete Kaune mus, studentus iš užsienio, supažindino su Lietuva – jos istorija, kraštovaizdžiu ir kasdieniu gyvenimu. Kartu įvyko kai kas visiškai netikėto: beveik kiekvieną savaitgalį pas mane ateidavo žmonės, kurių iki tol nebuvau mačiusi, ir sakydavo: „Esame tavo giminaičiai.“ Supratau, kad iš tikrųjų Lietuvoje turiu daugiau giminių nei Ukrainoje. Nuostabūs žmonės! Bėgant laikui tapome labai artimi.

Tomis dienomis sužinojau ir tragiškiausias savo lietuviškos šeimos praeities istorijas. Teta Irena, mano senelio sesuo, buvo įkalinta vos septyniolikos. NKVD per kratą vieno lietuvių pogrindžio nario namuose rado ranka rašytą straipsnį, skirtą pogrindžio laikraščiui. Tekste lietuviai buvo raginami nebendradarbiauti nei su nacių okupantais, nei su sovietų režimu. Autorę, senelio seserį, atpažino pagal rašyseną.

Teismo procese Irena atsisakė pripažinti teismo legitimumą. Už tai buvo nuteista šešerius metus kalėti darbo stovykloje Uchtoje – mieste, kurį Gulago kaliniai ir pastatė. Dar kelerius metus teta praleido tremtyje, ten pagimdė ir pirmąjį savo kūdikį.

Praėjus daugeliui metų, mano tėvai rado prieglobstį nuo karo Ukrainoje jos sūnaus namuose. Esu jam nepaprastai dėkinga.

Ar jaučiate, kad lietuviška tapatybės dalis vienaip ar kitaip veikia jūsų mąstymą ir vertybes?

Nesu tikra, ar iki galo galiu ją apibrėžti. Tačiau jaučiu stiprų mūsų tautų artumą ir tai, kad esu to ryšio dalis.

Ar matote paralelių tarp lietuvių istorinės patirties ir to, ką šiandien išgyvena Ukraina?

Sakyčiau, kad mūsų istorinė patirtis – labai panaši. Tai tęsiasi šimtmečius – nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iki šių laikų istorijos. Ukrainiečiai, kaip ir lietuviai, išgyveno represijas, buvo sunaikinta inteligentija, persekiojami tie, kurie nepritapo prie sovietų sistemos.

Šį tęstinumą, tam tikra prasme, atspindi mano šeimos istorija. Tai, kad mano tėvai dabar gyvena represuotos giminaitės sūnaus namuose, rodo, kaip glaudžiai šios patirtys susijusios. Atrodo, kad vyksta tas pats karas – karas, kuriame paprasčiausias noras priklausyti savo tautai traktuojamas kaip nusikaltimas.

Ir šis karas, žinia, prasidėjo ne 2022-ųjų vasario 24 ir net ne 2014-aisiais. Karas tęsiasi nuo tada, kai nelaimingąją mūsų kaimynę užvaldė noras plėsti sienas ir naikinti tuos, kurie priešinasi.

Ukraina gyvena karo realybėje, Lietuva kol kas – saugi, juk galėjote persikelti čia. Kaip jums iš Ukrainos atrodo mūsų situacija?

2022 metų pavasarį lankiausi Lietuvoje, rengiau reportažą apie Alytuje veikiantį ukrainiečių pabėgėlių priėmimo centrą. Mane sužavėjo tai, kaip šiltai lietuviai priėmė žmones iš Ukrainos. Tuo metu man pasakojo, kad daugelis atvykėlių buvo priimti tiesiai į šeimų namus, o ne laikinai apgyvendinti. Prisimenu, ką į mano klausimą – iš kur toks stiprus palaikymas – atsakė savivaldybės atstovė: „Mes puikiai žinome, kas yra Rusija.“ Visada prisiminsiu.

Mano akimis, Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kurioje parama Ukrainai bėgant laikui neišblėso. Galbūt taip yra todėl, kad Lietuvoje karo rizika yra labiau akivaizdi ir apčiuopiama nei daugelyje Europos šalių.

Esate žurnalistė. Kaip kinta žurnalisto balsas, kai reikia kalbėti apie savo šalį, kuri kariauja?

Karas neatpažįstamai pakeitė daugelio mano kolegų profesiją. Kai kuriems teko imti ginklą į rankas, mokytis valdyti dronus ir stoti į kariuomenę. Mano vyras, nepriklausomos žiniasklaidos bendrovės įkūrėjas, atidėjo žurnalistiką ramesniems laikams, tarnauja Ukrainos ginkluotosiose pajėgose. Nepaprastai gerbiu tokį jo pasirinkimą.

Tie, kurie liko žurnalistikoje, nenuilstamai dirba, kad užfiksuotų Rusijos nusikaltimus, papasakotų pasauliui mūsų istoriją ir primintų žmonėms namuose, kad Ukrainos kova nėra veltui. Ilgas karas vargina – ir fiziškai, ir psichologiškai, tačiau mes negalime sustoti.

Žurnalisto vaidmuo karo metu – palaikyti savo žmones, suteikti jiems stiprybės, pasakoti kitų žmonių istorijas.

Ar kartais pykstate ant pasaulio, kad šis neįsisąmonina tikrosios situacijos Ukrainoje?

Kartais. Norėčiau, kad pasaulis giliau suvoktų šio karo realybę ir duotų griežtesnį atsaką Rusijai už jos nusikaltimus. Tuo pat metu esu dėkinga už paramą Ukrainai, nes ji mums – gyvybiškai svarbi.

Kaip šiandien atrodo žurnalistų kasdienybė Ukrainoje? Kas jums suteikia stiprybės? Žurnalistai Ukrainoje išgyvena tą patį, ką ir visi kiti Ukrainos žmonės. Kad apsisaugotume nuo sprogimų, beveik kiekvieną naktį miegame koridoriuose, tualetuose ar požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse. Kiekvieną kartą tikimės, kad dronas ar raketa nesusprogdins mūsų namų. Ryte, dažnai neišsimiegoję, atsikeliame ir gyvename taip, tarsi tai būtų normalu: vedame vaikus į mokyklą, dalyvaujame darbo susitikimuose, tęsiame kasdienius darbus.

Savo butus šildome dėdami plytas ant dujinių viryklių, rengiamės šiltai, o kambariuose kartais netgi statome palapines, – mažą erdvę lengviau apšildyti. Prisitaikome prie elektros tiekimo sutrikimų. Stengiamės kuo daugiau juoktis – tai padeda neišprotėti.

O dar mes daug dirbame. Pranešame naujienas, pasakojame istorijas, fotografuojame fronto linijose arba karo paliestuose miestuose. Taip ir laikomės…

Kaip kare susiduria objektyvumas ir moralė? Ar būna akimirkų, kai sąmoningai pasirenkate tylą vietoj publikacijos?

Karas verčia redakcijas pasverti, kaip tam tikra informacija kenkia nacionaliniams interesams, tačiau savęs necenzūruojame. Mūsų kolegų tyrimai vis dar atskleidžia korupciją ir problemas, kylančias kariuomenėje.

„The Ukrainians Media“, kurios viena steigėjų esu ir aš pati, yra nepriklausomos žiniasklaidos bendrovė. Daugiausia dėmesio mes skiriame žmonių istorijoms, remdamiesi žmonių patirtimis, fiksuojame karo įvykius. Taigi, moralinės dilemos – publikuoti, o gal ne, kyla retai. Vienintelis dalykas, kurio niekada neskelbiame, yra informacija, galinti kelti pavojų mūsų herojų saugumui. Tokių situacijų pasitaiko, ypač tada, kai mūsų pasakojimuose minimi žmonės arba jų šeimos nariai gyvena laikinai okupuotose teritorijose.

Kaip jums pavyksta išsaugoti informaciją, o kartu ir žurnalistus? Ką darote, kad emociškai nepalūžtumėte?

Visi mūsų žurnalistai yra išklausę pirmosios pagalbos kursus, jie taip pat išmokyti, kaip elgtis karo zonoje, – ruošėmės tam dar prieš prasidedant plataus masto invazijai. Jaučiantys poreikį kursus kartais pakartoja. Aš savo krepšyje, pavyzdžiui, visada nešiojuosi turniketą. Dirbantys netoli fronto linijos turi tinkamas apsaugos priemones, laikosi koordinavimo su kariuomene protokolų.

Jei kalbame apie emocinį atsparumą, jau minėjau humoro svarbą – jis tikrai padeda, o taip pat ir solidarumo jausmas. Mes visi išgyvename tą pačią situaciją, palaikome vieni kitus, rūpinamės kolegomis. Jei reikia atsigauti, visada galima pasiimti papildomų laisvų dienų, skatiname kolegas atostogauti ir ilsėtis, kiek įmanoma. Einame į kiną, rengiame nedidelius vakarėlius, vaikštome gamtoje – trumpai tariant, stengiamės gyventi normalų gyvenimą nenormaliomis aplinkybėmis.

Ar pasaulis vis dar klausosi Ukrainos istorijų, ar dėmesys jau blėsta? Ką darote, kad taip neatsitiktų?

Kad ir kaip gaila būtų, pasaulis greitai pavargo nuo Ukrainos karo, tačiau mums gyvybiškai svarbu, kad žmonės jo nepamirštų. Todėl daugiausia dėmesio skiriame jų istorijoms, kad karas netaptų tik statistika, kad jis turėtų vardus ir veidus.

Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į mūsų sunkumus, bet ir į mūsų stiprybę bei atsparumą. Tik pagalvokite: tokia didžiulė šalis kaip Rusija ketverius metus nesugebėjo pasiekti reikšmingos pažangos fronto linijoje, o ką jau kalbėti apie Ukrainos užkariavimą! Tuo pat metu neįtikėtini Ukrainos žmonės sugeba nuveikti stulbinančius darbus.

Pavyzdžiui, Ukrainos geležinkelių sistema – valstybinė įmonė, kurioje dirba beveik 180 tūkstančiai darbuotojų – nuo konduktorių iki traukinio mašinistų ir bėgių priežiūros specialistų. Savo darbu jie rodo pasauliui, kad geležinkelis gali išlaikyti visą šalį. Tai aprašiau savo knygoje „Traukinys atvyksta laiku“ (The Train Arrives on Time). Norėčiau, kad Ukrainą žmonės pažintų iš tokių pavyzdžių.

Ar turite laiko knygoms? Jei taip, ką skaitote? Kas įkvepia?

Plataus masto invazijos pradžioje, kaip ir daugelis mano pažįstamų, negalėjau prisiversti skaityti knygų. Metams bėgant tai pasikeitė. Skaitau daug reportažų ir negrožinės literatūros, bet skiriu laiko ir ukrainiečių klasikams – kūriniams, kuriuos su daugeliu draugų atrandu iš naujo.

Netrukus pasimatysime Vilniaus knygų mugėje. Ką jums reiškia gyvi susitikimai su skaitytojais?

Lietuvos skaitytojai bus vieni pirmųjų, kurie galės susipažinti su mano knyga apie Ukrainos geležinkelius. Man tai ypač jaudinanti akimirka – išgirsti atsiliepimus ir sužinoti, ar drąsių Ukrainos geležinkelininkų istorijos sukelia atgarsį, įkvepia tikėjimą, kad mums kartu pavyks atsilaikyti, ir įneša šiek tiek šviesos šiais tamsiais laikais.

Vadinasi, galime turėti vilties?

Karo meto iššūkiai tapo kasdienybe arba bent jau mes juos stengiamės taip traktuoti. Tačiau akivaizdu, kad gyventi apšaudomoje teritorijoje, kai nutrūksta vandens, šildymo ir elektros tiekimas, nuolat susidurti su nežinomybe nėra normalu. Nieko keista, kad daugelis mano draugų Kyjive vartoja gydytojo paskirtus antidepresantus – mūsų smegenys paprasčiausiai nėra pritaikytos tokiam ilgalaikiam stresui.

Norėčiau pasakyti, kad tikiuosi greitos karo pabaigos, bet šiuo metu netikiu, kad tai įmanoma. Manau, mūsų dar laukia ilga kova.

Dvidešimt šeštoji Vilniaus knygų mugė „Žodis ieško savo žmogaus“ vyksta 2026 m. vasario 26–kovo 1 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Bilietus platina kakava.lt. Vilniaus knygų mugę organizuoja Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA ir Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO. Vilniaus knygų mugę remia Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.

Vilniaus knygų mugės metu jau septintą kartą vyksiantis renginys „Knyga + kinas“ sujungia literatūrą ir kiną, kviesdamas atrasti kinematografiškas lietuvių autorių knygas, turinčias potencialo tapti filmais ar serialais. Šiemet kino profesionalams ir skaitytojams bus pristatyta 11 pastaraisiais metais išleistų kūrinių. Sąraše – knygos vaikams, jaunimui ir suaugusiesiems, galinčios tapti animacinių, istorinių ar vaidybinių filmų, o gal net serialų įkvėpimu.

Šių metų komisiją sudarė: didelio žiūrovų dėmesio sulaukusio vaidybinio filmo „Smėlis tavo plaukuose“, neseniai pristatyto Lietuvos kino teatruose, režisierius Mantas Verbiejus, daugybę apdovanojimų pelniusio vaidybinio filmo „Akiplėša“ bei animacinių filmų „Purga“ ir „Mora Mora“ prodiuserė Giedrė Burokaitė, rašytoja, vertėja ir devynių knygų autorė Akvilina Cicėnaitė.

Šiais metais sulaukta rekordiškai daug knygų. Tuo džiaugiasi ir komisijos narė Akvilina Cicėnaitė: „Dirbti projekto „Knyga + kinas“ komisijoje buvo tikras malonumas – nuomonės papildė viena kitą, išgirdome vieni kitų argumentus, lengvai radome bendrą sutarimą. Šiemet projektui buvo pateikti net 34 įdomūs, saviti kūriniai, tad galiausiai nusprendėme atrinkti ne dešimt, o vienuolika kinematografiškų knygų. Džiugu, kad vienuoliktuke turime ne vieną debiutinį kūrinį, knygų paaugliams bei vaikams, norisi paminėti ir žanrų įvairovę – tarp atrinktųjų atsidūrė ir detektyvas, ir trileris, ir istorinis romanas. Temos įdomios, intriguojančios, aktualios, tad belieka knygoms palinkėti gero kelio link scenarijų ir ekranų”.

Komisijos narys Mantas Verbiejus atkreipia dėmesį į ryškią tendenciją: „Netikėtai įdomus faktas, kad beveik pusę atrinktų knygų sudarė debiutiniai romanai. Taip pat įdomu, kad rašytojai dalyvavę konkurse drąsiai nardo laike, pasakojamos istorijos neapsiriboja dabarties tarpsnyje ir vyksta tiek tolimoje praeityje, tiek intriguojančioje ateityje”.

Prodiuserė Giedrė Burokaitė pabrėžia atrankos įvairovę ir kinui svarbius akcentus: „Projektas „Knyga+Kinas“ man buvo reta proga panirti į šiuolaikinę lietuvių literatūrą ir pajusti jos pulsą. Kaip prodiuserei, tai buvo ne tik įdomus skaitymo procesas, bet ir labai gyvas kūrybinis impulsas.

Atrankoje atsivėrė tikrai labai platus žanrų ir formų spektras – daug tekstų vaikams, paaugliams, poetiškos, fragmentiškos prozos. Iš kino perspektyvos įdomu, kad vis dažniau literatūra „mąsto“ ne vien pasakojimu, bet ir atmosfera ir patirtimi“.

Į atrinktų knygų sąrašą pateko kūriniai, galintys įkvėpti animacinius, istorinius ar vaidybinius filmus bei serialus:

Atrinktų knygų suaugusiems sąraše – fantasmagoriškas, netikėtų personažų, iškalbingų laikmečio detalių ir magiškojo realizmo kupinas Linos Simutytės romanas „Raudonasis albumas“ („Tyto alba“),  Kauno pilnas naujasis Patricijos Tilvikaitės romanas „Nepriklausomybė“ („BALTO leidybos namai“),

Vlado Rožėno romanas „Katastrofa“(„Hubris“), jungiantis mokslinės fantastikos elementus su socialine kritika.

Komisijos pastebėtas ir Kosto Strielkūno baltų mitologijos velnio figūra paremtas kaimelio detektyvas „Mieste nebetiki velniais“ („Baltos lankos“), istorikės, radijo laidų vedėjos Kristinos Petrauskės istorinis romanas „Slanimo raganos“ („Alma littera“), anot komisijos, trileriu galintis tapti Tomo Mylistos  romanas „Blogos manieros“ („Alma littera“) bei nostalgiškas Akvilės Kavaliauskaitės romanas „Jausmai“ („BALTO leidybos namai“).

Knygų vaikams sąraše atsidūrė magijos ir nuotykių pilna rašytojos Neringos Vaitkutės „Odilės pasaka“ („Aukso žuvys“), jau ketvirtoji rašytojos Ignės Zarambaitės knyga apie sumanių pašto pelyčių nuotykius „Mažoji Berta“ („Nieko rimto“), Jurgos Vilės knyga, mokanti mylėti gamtą bei atsakingai prisidėti prie jos saugojimo „Oseanas ir mama vėžlė“ („700 eilučių“).

Specialiai jaunimui išskiriama rašytojos fantastės Justinos Kapeckaitės mokslinės fantastikos trileris „Sono Electrum“ („Alma littera“).

Knygų autoriai ir leidėjai išrinktus kūrinius kino industrijai ir visiems kino bei literatūros mėgėjams pristatys vasario 27 d. 16 val. Amfiteatre, Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO, Vilniaus knygų mugės metu. Renginys nemokamas (įėjimas su dalyvio bilietu).

Renginį organizuoja „Fralita Films“ kartu su Vilniaus kino biuru, asociacija AVAKA, Lietuvos leidėjų asociacija, Kūrybiškos Europos biuru Lietuvoje. Renginį iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras.

Daugiau informacijos renginio Facebook paskyroje: https://www.facebook.com/knygakinui